Brokolių ir vištienos salotos su džiovintomis spanguolėmis

Pirmą kartą apie tai, kad reikėtų parašyti naują blogo įrašą, pagalvojau prieš dvi savaites, kai vėlyvą sekmadienio vakarą ėjau namo iš kino teatro po tragikomiško filmo. Buvo apėmusi sentimentali nuotaika, koja už kojos judėjau link namų ir norėjau šypsotis visiems gatvėje sutiktiems žmonėms, o galiausiai grįžusi į savo rajoną sustojau po pumpurus kraunančiais medžiais pasiklausyti, kaip čiulba vienišas paukštis. Tada susimąsčiau, kad ir pati jaučiuosi kaip tas medis - kaupianti energiją ir besiruošianti staiga išskleisti lapus ir/ar parodyti gražiausius žiedus.

Žinoma, po to atėjo sunkios darbinių ir popamokinių veiklų dienos, tad vakar pakėlusi galvą nuo asfalto plytelių pamačiau, jog kaštonų pumpurai jau sprogo – bent stotelėje prie namų jau tikrai galima apžiūrėti dar gležnus, bet tikrų tikriausius jų lapus. Tad suėmiau save į rankas, nubraukiau praėjusių savaičių nuovargį gerai išsimiegodama, praleidau šiek tiek kokybiško laiko su draugais ir dabar vėl esu pasiruošusi skleisti žiedus.

O kad tam nepritrūktų vidinės energijos, jos pasikraunu vakarais kapodama salotas (išskyrus tuos vakarus, kai kapoju ledus).

Brokolių ir vištienos salotos su džiovintomis spanguolėmis

Vienai didelei porcijai reikės:

brokolio

pusės vištienos krūtinėlės

saujos džiovintų spanguolių

saujos saulėgrąžų sėklų

poros šaukštų natūralaus jogurto

druskos, pipirų

Brokolį susmulkinti žiedynais ir gausiai perlieti ką tik užvirusiu vandeniu (galima ir minutėlę apvirti, bet man visiškai užtenka jį tiesiog nuplikyti).

Vištienos krūtinėlę susmulkinti norimo dydžio gabalėliais ir su lašeliu aliejaus apkepti keptuvėje. Kepant pabarstyti vištieną druska ir pipirais. Iškepusius gabalėlius nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

Saulėgrąžų sėklas lengvai apkepinti sausoje keptuvėje.

Dideliame dubenyje smulkintą brokolį, vištieną, saulėgrąžų sėklas ir džiovintas spanguoles sumaišyti su natūraliu jogurtu.

Viskas!

Dar galima įpjaustyti raudonojo svogūno ar poro, bet tikrai nebūtina.

Šis receptas mano gyvenime atsirado nuo šv. Kalėdų, kai ant šventinio stalo jas atnešė teta. Tad dabar naudojuosi kone kiekviena prekybos centrų akcija brokoliams ir džiovintoms spanguolėms, kad turėčiau ingredientų šioms salotoms.

--

Kol manęs dar nebuvo emociškai perkrovusi darbinė atmosfera (aš myliu savo darbą, bet kartais enough is enough), emocijas dirgino „Kino pavasaris“. Žiūrėjau tiek filmų, kiek tik įstengiau – per dvi savaites pamačiau devynis. Kone visus juos žiūrėjau eidama į kino teatrą viena – pradžioje tai atrodė keista ir prieštaravo visiems mano susikurtiems ritualams, tačiau pripratau ir įsitikinau, kad iš tiesų vienatvė nėra pati blogiausia kompanija. Su erzinančiais žmonėmis gali būti daug blogiau.