Pastarosiomis dienomis man siaubingai norėjosi šokolado. Turbūt gyvenau prancūziško šokoladinio pyrago atsiminimais iš vasario pradžios ir šlapio savaitgalio su R.
Reikės:
250 gramų kokybiško juodojo šokolado
120 gramų sviesto
65 gramų cukraus
4 didelių kiaušinių
2 šaukštų miltų
žiupsnelio druskos
Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų.
Vandens garų vonelėje ištirpinti šokoladą ir sviestą. Nukelti nuo ugnies, įmaišyti pusę cukraus, kiaušinių trynius ir miltus.
Baltymus plakti su žiupsneliu druskos tol, kol pradės formuotis minkštos putos. Vis dar plakant pamažu supilti likusį cukrų ir plakti tol, kol baltymai taps standūs ir išlaikys savo formą.
Trečdalį baltymų atsargiai įmaišyti į šokolado masę, kad ji taptų puresnė. Tada sukrėsti likusius baltymus ir taip pat atsargiai įmaišyti, kol masė taps vientisa ir joje nesimatys baltų dryžių.
Masę supilti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir pašovus į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę kepti apie 35 minutes.
Šaltinis - David Lebovitz "Saldus gyvenimas Paryžiuje", Vaga, 2012.
Sėdėčiau dabar su tokiu pyragu ir galėčiau apgalvoti, kas šiuo metu vyksta mano gyvenime ir kodėl sekmadieniais man pasidarė sunku atsisveikinti, kodėl vis dažniau galvoju apie keliones ne tik žaisliniais traukinukais Europos žemėlapyje, bet ir paprastą traukinį Vilnius-Kaunas. Bet kol kas nesiryžtu apie tai plačiau pamąstyti.
Laikas parodys, kas yra kas.
O dabar viešai pasižadu, kad kitą kartą pagaminsiu V. pietus arba vakarienę ir, jeigu dar nebus visiškas pavasaris, pamėginsiu dar kartą nueiti į čiuožyklą nepaisydama visų ženklų, sakančių, jog tai gali blogai baigtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą