2013 m. balandžio 10 d., trečiadienis

Ryžių salotos su avokadu

Jei nieko nelauksi, tai nieks neateis nei jūros pakrante, nei pienių laukais, - dainuoja mano mintyse ir grotuve Saulius Mykolaitis. Aš labai laukiau pokyčių gyvenime - gavau. Įdomiausia tai, kad man jie niekada nepasitaiko po vieną.

Tad artimiausiu metu ne tik pradėsiu naujus darbus ir tobulinimąsi kiek neįprastoje švietimo ir mokslo srityje, bet ir persikelsiu į naują butą arčiau Vilniaus centro. Ne toks malonus, bet taip pat pokytis - nebeturėsiu kassavaitgalinių svečių iš Kauno ir pusryčiams vėl valgysiu paprasčiausią jogurtą su dribsniais. Na, bent kol artimiausiame turgelyje neatsiras braškių.

Viskas tik į gera - nauji žmonės, nauji įspūdžiai, naujos vietos, nauji jausmai. Tik gal pietūs, pakuojami į darbą, išliks panašūs.


Ryžių salotos su avokadu

Proporcijos - pagal norus ir galimybes:

ryžiai
ilgavaisis agurkas
morkos
ridikėliai
avokadas
petražolės
apelsinų sultys
citrinų sultys
balzamiko actas
alyvuogių aliejus
druska, pipirai

Ryžius išvirti ir atvėsinti.
Daržoves (agurką, ridikėlius, morkas, avokadą) susmulkinti.
Iš dviejų dalių citrinų sulčių, vienos dalies citrinų sulčių, vienos dalies acto ir vienos dalies aliejaus sumaišyti salotų užpilą. Pagardinti prieskoniais, įmaišyti smulkintų petražolių.
Ryžius sumaišyti su daržovėmis, užpilti užpilu ir ragauti.

Idėją radau pas save kompiuteryje - ten guli failas "dietiniai". Nežinau iš kur jis atsirado ir kada, bet pabandžiau.



Tokie buvo mano pietūs po pavasarinės fizikų šventės. Kol joje vis dar būnu pavadinama mergaite ir man duoda skrajutes su nuolaida studentams, dar galiu ramiai apsimesti naivia filologe, nieko nesuprantančia apie dirbtinius žaibus ir fontanus.
Va tada ir pasitaiko ne tik seniai matytų ir jau kiek primirštų žmonių, kurie, pasirodo, nė kiek nesikeičia ir vis dar pradeda pokalbį ta pačia nuvalkiota nešvankia fraze, bet ir naujų vyrukų, kurie nori ir gali mane nešioti ant rankų.

Man vėl iš naujo reikia pratintis prie studentiškos kompanijos, nes sugrįšiu į ją jau po kelių savaičių. Ne ne, ne studijuoti, o dirbti su viešaisiais ryšiais. Bus įdomu!

---

O dar prieš kraustydamasi į naują butą suprantu, kiek daug turto užgyvenau. Vis dėlto, kai beveik du metus gyveni vienoje vietoje, prisikaupia visokio šlamštelio, kuris, atrodo, vieną dieną galės praversti.
Tad jau greitai pradėsiu akciją "Pasiimk ką nors iš mano spintos" - ir pradėsiu nuo mano prisiminimus sukaupusių suknelių. Interesantams galėsiu ir istorijų papasakoti.
Jei jos nebus labai intymios.
Šypt.

P.S. Mano Kornelijui jau užaugo plaukai! Kiekvieną dieną jie vis ilgėja, tad jau greitai galėsiu pinti kasas ne tik sau, bet ir jam.
Ir tada abu būsim laimingi. Nors... Dabar irgi esam!

Dar paklausom dainos - Baltasis kiras "Lūpytės"

2 komentarai:

  1. sveikinimai! labai idomu isgirst placiau ir apie darba, ir apie buta! o kur gavai pirkt oliziuka? bent jau as taip vadindavau kai man buvo +-4 metai:D

    AtsakytiPanaikinti
  2. Marija, gyvensiu labai netoli nuo Apkasų gatvės ir tos vietos, kur tu gyvenai! O Oliziuką (aš irgi jį taip vadindavau vaikystėj) gavau dovanų nuo buvusio berno, kur jis gavo - neįsivaizduoju:)

    AtsakytiPanaikinti