SAVAS LONDONAS pristatymas ir keksiukai su mėlynėmis

Aš grįžau! Tiek į tinklaraštį, tiek į virtuvę, tiek į normalų gyvenimą. Reikėjo ne vienos dienos, kad prabudusi naktį suvokčiau, kad miegu ne palapinėje, o šalia manęs tik pagalvė, o ne žmonės. Taip pat reikėjo laiko, kad nustočiau šokti klausydama muzikos ausinuke. Gal šokti ir nėra taip blogai, bet kai darai tai stotelėje laukdama autobuso, sulauki ne tik keistų žvilgsnių, bet ir piršto pasukinėjimo ties smilkiniu.
Taip, Heineken Open'er buvo viena geresnių vasaros patirčių. Nepaisant viso purvo ir audrų, nudegusios nosies, lenkų keiksmų kiekvieną rytą-vakarą ar kitų nedidelių nesklandumų.

Turėjau ir į darbą grįžti... Kas ne visada yra blogai! Štai vakar lankiausi Jungtinės Karalystės ambasadoje, dalyvavau kelionių gido "Savas Londonas" pristatyme, šildžiausi pavakarės saulutėje ir skanavau Beatos gamintus saldumynus bei gurkšnojau "Pimm's" kokteilį. Ko ne geras gyvenimas?

Keletas nuotraukų, už kurias esu skolinga kažką skanaus Mindaugui Girdvainiui.

Gaivusis "Pimm's" kokteilis - angliška Sangria 

Victoria Sandwich - tokiais sumuštiniais kad ir kasdien maitinčiausi...

Itono "betvarkė" - morengai su grietinėle, jogurtu ir uogomis

Kol gyvenimo būdo žurnalai rašo, kaip vakarėlio šeimininkės savo aprangą priderino prie JK vėliavos spalvų (beje, netyčia į tokį dress-code pataikiau ir aš!), aš irgi papasakosiu apie mėlynus keksiukus. Su mėlynėmis, žinoma.

Keksiukai su mėlynėmis
12 keksiukų reikės:


200 gramų miltų
150 gramų cukraus
100 gramų sviesto
100 mililitrų rūgpienio (arba kefyro, arba pieno)
2 kiaušinių
2 šaukštų greitai paruošiamų avižinių dribsnių
1,5 stiklinės mėlynių (nematavau iš tiesų, kuo daugiau - tuo geriau!)
1,5 šaukštelio kepimo miltelių

Sviestą ištirpinti ir sumaišyti su visais sausais ingredientais: miltais, kepimo milteliais, cukrumi ir dribsniais.
Kiaušinius išplakti ir sumaišyti su kiek paplaktu rūgpieniu. Sumaišyti abi mases į vieną. Mėlynes sumaišyti su šaukštu miltų ir suberti į tešlą, atsargiai išmaišyti.
Keksiukų formeles pripildyti tešlos (žinoma, palikti vietos keksiukų pakilimui) ir kepti apie 20 minučių iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai paruduos.

Šaltinis - receptų medis


Keksiukai skaniausi, kai dar vos šilti, o mėlynės buvo rinktos savomis rankomis...

Pabaigai - trys Open'er atradimai:
1. aš galiu likti gyva po roko koncerto antroje eilėje, kai priešais stovinčios mergaitės plaukus nuo veido nusibraukti sugebi tik per kelias dainas;
2. pasirodo, Gdynios paplūdimyje sutikau blogerę, kurios įrašus labai mėgstu. Ir mūsų kompanijos kartu nusifotografvo prie smėlio meno:)
3. elektroninė muzika gali būti labai gera. A. turbūt manimi didžiuotųsi sužinojęs, kad vienas geriausių koncertų man buvo Justice, o jų daina Genesis man padeda nusiteikti sunkiems darbams ir juos atlikti gerai!

Spagečiai su tunu, alyvuogėmis ir citrina

Savaitgalis ir vėl:
Baimių nugalėjimas ir važinėjimas dviračiu Šiauliuose - yra. Streso nebebuvo, nors Kaprizas (čia naujas dviračio vardas) visaip bandė mane erzinti ir bauginti.
Maudymosi sezono atidarymas - yra. Deginimasis truko lygiai penkias minutes, o tada prapliupo lietus.
Mėlynės - yra. Po nežinau kelių metų pertraukos rinkau jas savomis rankomis! Ir greitai parašysiu apie skaniuosius ir šviežiuosius keksiukus su mėlynėmis.
Nauja suknelė - yra. Po savaitgalio spinta papilnėjo net trimis suknelėmis. Kaimiški antrų rankų turgeliai labai maloniai nustebino.
Knygos ir pokalbiai apie jas - yra. Pastaruoju metu visos mano skaitomos knygos susijusios su svetimais kraštais. Labiausiai, žinoma, su Prancūzija ir Paryžiumi.

Viktoras Hugo "Paryžiaus katedra"
Originalų šį romaną (o ne iliustruotos didžiosios klasikos leidimą) bandžiau skaityti ne vieną kartą, bet palūždavau ties eiliniu plačiu Paryžiaus architektūros aprašymu. Šį kartą irgi maniau nesužinosianti tikrosios Esmeraldos istorijos, bet šiaip ne taip pasiekiau knygos veiksmą. Ir užsikabinau!
Piktinausi tiek kapitonu Febu, tiek filosofu Grenguaru (jį, beje, įtarinėjau nelabai leistinais santykiais su ožka), tiek kunigu, tiek jo broliu, tiek pačia Esmeralda, kuri buvo tokia akla ir nematė, kad jos mylimasis net jos vardo nesugeba įsiminti. Žodžiu, buvo verta pagaliau perskaityti ir pamatyti, kad šioje meilės istorijoje tikrai negalėjo būti laimingos pabaigos.

Receptas visiškai ne paryžietiškas, bet labai tinkantis naujų atostogų pradžiai, kai ruošiamasi ir kaupiamos jėgos naujiems nuotykiams.

Spagečiai su tunu ir citrina
Dviems didelėms porcijoms reikės:
200 gramų spagečių
druskos
citrinos
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
skiltelės česnako
2 šaukštų konservuotų kaparėlių
didelė sauja juodųjų alyvuogių be kauliukų
indelio konservuoto tuno savo sultyse
šviežiai maltų juodųjų pipirų
šviežių baziliko lapelių

Makaronus išvirti dideliame kiekyje vandens su druska.
Nuo citrinos nutarkuoti žievelę. Į keptuvę pilti alyvuogių aliejų, sudėti smulkintą česnaką ir kaparėlius. Tada pripjaustyti alyvuogių ir sudėti nusunktą tuną. Kai truputį pašyla, sudėti citrinos žievelę ir įspausti citrinos sulčių. Pagardinti pipirais, įpilti kelis šaukštus vandens, kuriame virė makaronai.
Išvirusius spagečius dėti į keptuvę su tunu ir alyvuogėmis, gerai išmaišyti, kad makaronai apliptų padažu (jei reikia, galima įpilti dar aliejaus). Dėti baziliko lapelius, dar pašlakstyti citrinos sultimis, pagardinti sūriu (jei norisi) ir patiekti.

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.

O dar iš savaitgalio:
protingi ir apsiskaitę jauni vyrukai, su kuriais įdomu valandas diskutuoti apie kultūrą, meną, santykius, politiką, sportą... - yra!
Šia viltinga gaida išvykstu savaitei prie jūros klausytis muzikos ir būti lenkiškame kostmose.

Pekino kopūsto salotos su džiovintomis slyvomis

Jeigu mano kojų raumenys mokėtų kalbėti, sekmadienį vakare jie man būtų pasakę: "O dabar eik į kampą ir pagalvok, ką padarei!". Taip, padariau. Numyniau 120 kilometrų!
Atrodytų, nieko įspūdingo, vis dėlto trys dienos... Bet paskutinį kartą, kai važinėjau dviračiu, įveikiau tris kilometrus. Tiesa, dviratis buvo mano amžiaus ir toks aukštas, kad aš vos pasiekiau pedalus. Dar kapstydamasi atmintyje prisiminiau seną kelionę dviračiu prie ežero - tuomet bendras maršrutas gal ir siekė 30 kilometrų... Tad tikrai turiu kuo didžiuotis galvodama apie žygį "Smagučiai Challenge"!

Labiausiai gaila tik dėl to, kad Joninių oras buvo gana prastas ir teko važiuoti merkiant lietui. Būtent dėl šios priežasties dar neatidariau maudymosi sezono, tad dedu labai dideles viltis į artėjantį savaitgalį, kuris sutaps su mano atostogų pradžia, jėj!
Prie artėjančių atostogų nuotaikos labai tinka salotos.

Pekino kopūsto salotos su džiovintomis slyvomis
Trims porcijoms reikės:

vištienos krūtinėlės
Pekino kopūsto
ilgavaisis agurkas
pusė svogūno
100 gramų džiovintų slyvų
2 saujos sūdytų žemės riešutų
švelnaus skonio aliejaus

Vištienos krūtinėlę supjaustyti kąsnio dydžio gabaliukais ir iškepti.
Pusę svogūno smulkiai supjaustyti. Agurką ir džiovintas slyvas supjaustyti juostelėmis. Kopūstą ir riešutus susmulkinti.
Visus ingredientus sumaišyti dubenyje ir aplieti aliejumi (galima sumaišyti su majonezu, bet man daug skaniau taip).

Šaltinis -  pokalbis su mama telefonu :)

P.S. O kada ateis vasara ir bus galima be sąžinės graužaties ir numanomo gerklės skausmo šlamšti ledus ir gerti gėrimus su ledukais?

Sviestiniai sausainiai su šokolado gabaliukais

Paryžius man dabar asocijuojasi su sausainiais, didžiuliu kavos puodeliu (aš iš tokio sriubą valgyčiau), vėjyje besiplaikstančiais plaukais nuo kabrioleto ar motorolerio sėdynės ir vynu, geriamu tiesiai iš butelio.

Aš tikrai norėsiu ten grįžti. Dar kartą praeiti Senos krantine ir sveikintis su bukinistais, naršyti po knygas Šekspyro & Co knygynėlyje, valgyti bagetes ir kruasanus, sėdėti kavinėje ir stebėti praeivius, pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, nusipirkti macarons... Atrodo, dar tiek daug buvo galima nuveikti, o jau reikėjo sėsti į lėktuvą oro uoste, apsuptame aguonų laukų, ir grįžti į Lietuvą. Gerai, kad bent po paryžietiško naktinio gąsdinančio lietaus čia nušvito saulė.

Įspūdžiai dar nesusigulėjo, o nuo pokelioninės depresijos gelbėja dovanų gautas žydras nagų lakas ir savaitgalio Zarasuose planavimas. Na, dar šokoladinis pyragas, kuris bus suvalgytas rytoj.

O sausainius vežėme naujiesiems draugams. Abu sakė, kad labai skanu ir džiaugėsi, bet ar galėtų būti kitaip? Mandagumas vis dėlto... Be avižinių bananinių sausainių į šventinius įpakavimus ir Prancūzijos sostinę keliavo sviestiniai sausainiai su šokolado gabaliukais.

Ir vėl nesuskaičiavau, kiek sausainių išėjo, bet jiems reikės:

160 gramų sviesto

170 gramų cukraus (būtų gerai pamaišyti rudąjį ir baltąjį, bet nebūtina)

2 šaukšteliai vanilinio cukraus

kiaušinio

230 gramų miltų

1,5 šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

100 gramų šokolado

Sviestą išsukti su paprastu ir vaniliniu cukrumi iki purios baltos masės. Įmušti kiaušinį ir vėl gerai išmaišyti.

Atskirame inde sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską. Tada sumaišyti su sviesto ir cukraus mase. Įmaišyti smulkiai kapotą šokoladą.

Gautą tešlą uždengti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą kelioms dienoms. Tuomet formuoti sausainius ir išdėlioti juos kepimo popieriumi išklotoje skardoje paliekant jiems vietos plėstis.

Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių arba kol sausainių krašteliai gražiai paruduos.

Tikiuosi, kad D. nepyks, jog paviešinau jos firminių sausainių receptą. Jie ne visai mano skonio, nes kiek rieboki nuo sviesto, bet desertui prie kavos ar raudono vyno tinka kuo puikiausiai!
O nuo kitos savaitės pažadu sau vėl sugrįžti į salotų kelią ir nebesimaitinti vien saldumynais bent iki kitų atostogų, kurios vėl ne už kalnų. Šį kartą arčiau - Lenkijoje, bet su begale kitų rokenrolo gerbėjų. Pradedu laukti jau dabar.

Avižiniai bananiniai sausainiai su šokoladu ir riešutais

This is it.

Šįryt mane pažadino mintis, kad išskrendu į Paryžių. Iš karto po jos atskriejo kita mintis - ką dar turiu pasiimti/kaip tai įdėti į lagaminą/kaip padaryti, kad jis nesvertų daugiau nei 10 kilogramų/kodėl... ir t.t. Žodžiu, galvoje chaosas, bet bent šiandien jis smagus ir linksmas.

Taip vyko pasiruošimas kelionei.

Kadangi savo būsimiems draugams prancūzams, maloniai sutikusiems mus apgyvendinti savo namuose, prisižadėjome naminių sausainių, po pastarųjų dviejų dienų jau galėčiau atidaryti sausainių kepyklėlę ir toliau ramiai juos kepti žiūrėdama, kaip 22 vyrukai spardo kamuolį ir bando įmušti įvartį.

Pirmieji sausainiai vyrukams buvo avižiniai-bananiniai su šokoladu ir riešutais.  Čia kaip ir tarpinis variantas tarp šokoladinių sausainių ir avižinių sausainių.

Avižiniai bananiniai sausainiai su riešutais ir šokoladu

Reikės:
210 gramų miltų
šaukštelio druskos
šaukštelio kepimo miltelių
160 gramų kambario temperatūros sviesto
200 gramų cukraus
kiaušinio
šaukštelio vanilės ekstrakto
1 didelio arba 2 mažų bananų
100 gramų avižinių dribsnių
100 gramų smulkiai sukapoto pieniško šokolado
70 gramų smulkintų skrudintų lazdyno riešutų

Iki purios baltos masės išsukti sviestą su cukrumi, įmušti kiaušinį, sudėti vanilę, druską ir gerai išsukti. Tada įmaišyti trintus bananus. Į šią masę sudėti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir gerai išmaišyti.
Sudėti avižinius dribsnius, riešutus bei šokoladą ir gerai išsukti.
Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, dėti po pusę šaukšto tešlos, kiek suploti šakute. Tarp sausainių palikti tarpus, kad kepdami jie turėtų, kur plėstis. Kepti apie 12-14 minučių, kol krašteliai lengvai paruduos. Atvėsinti skardoje, nes tik iškepę sausainiai labai trapūs.
O tada pakuoti ir vežti į pasaulio kraštą arba valgyti vietoje ir vaišinti geriausius draugus.

 

O rytoj - blogo gimtadienis! Ta proga suvalgysiu bagetę ar ragelį su šokoladu ir išgersiu vyno ant Senos kranto... Nežinau, ar per metus mano rašymo ar gaminimo įgūdžiai patobulėjo, čia turbūt ne man spręsti. Bet matau, kad skaitytojų kiekis padidėjo ir tuo labai džiaugiuosi.

Jei kas artimiausiu metu norėtų man dovanoti dovanas - David Lebovitz "Saldus gyvenimas Paryžiuje" būtų pats tas! Šypt.

Špinatų salotos su braškėmis ir avokadu

Savaitgaliai sutverti ne miegui. Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu. Aš, žinoma, mielai miegočiau ilgiau nei penkias valandas, bet kaimynai turi linksmesnių užsiėmimų, pavyzdžiui, šeštadienio rytą keičia langus ir kone mirtinai mane išgąsdina kurtinančiu grąžto džeržgimu. Tad ir vėl turėjau progą aplankyti turgelį ir pusryčiams valgyti braškes su pienu.

O lengviems ir saulėtiems šeštadienio pietums labai norėjau išbandyti kurią nors špinatų salotų su braškėmis variantą. Išbandžiau, patiko.

Špinatų salotos su braškėmis ir avokadu
Vienai didelei porcija alkanai merginai reikės:


nedidelio pundelio špinatų
didelės saujos braškių
avokado
saujos anakardžio riešutų
šaukštelio medaus
šaukšto alyvuogių aliejaus
šaukštelio balzamiko acto
šviežiai maltų pipirų
druskos

Špinatus, braškes ir avokadą nuplauti. Špinatų lapus suplėšyti ir dėti į lėkštę. Ant viršaus dėti į keturias dalis supjaustytas braškes ir smulkintą avokadą. Anakardžius pasmulkinti ir taip pat berti ant viršaus.
Sumaišyti ingredientus salotų užpilui: medų išlydyti, sumaišyti su aliejumi ir balzamiko actu. Pagal skonį pagardinti pipirais ir druska. Apšlakstyti salotas, išmaišyti ir skanauti.

Šaltinis - senas blogerių vakarėlis braškių tema ir moteris.lt aprašymas :)

Dabar kaip niekad anksčiau seku orų prognozes ir ruošiuosi šokti anti-lietaus šokį, kad tik kitą savaitgalį šviestų saulė ir galėčiau ramiai gulėti ant žolės prie Eifelio bokšto, gerti vyną ir valgyti bagetę.
Kol kas nerimą kelia ir tai, kad vasarą visi mano batai išeina iš proto ir pradeda krėsti kvailytes pėdoms. Pavyzdžiui, pritrina pūslių ant pirštų pagalvėlių ir apsunkina pasivaikščiojimus.

Ir dar galvoju, kad visai norėčiau pasėdėti bare su prancūzais ir pažiūrėti, kaip jie palaiko Prancūzijos futbolo rinktinę. Nes kol kas apie futbolą kalbėjausi tik su girtais lenkų sirgaliais bare, juk tai, kad ginčijuosi su Meškonio komentarais, nieko nereiškia...

Iki mini-atostogų liko trys dienos, yay!

Pyragas su rabarbarais ir imbieru

Sekmadienio rytą, kai buvau priversta pakilti iš lovos tokiu metu, kai sapnavau trečią sapną, mano galvoje be visokių blogų žodžių sukosi ir sena sena Hiperbolės melodija apie vasarą. Dėl to ankstyvą atsikėlimą išnaudojau ir pasivaikščiojimui po turgų, kur nusipirkau ne tik rabarbarų, bet ir šviežių lietuviškų braškių.
Tad pusryčiai - braškės su pienu, buvo tobuli.

O kad jau visas sekmadienis norėjo būti tobulas ir vasariškas, teko kepti pyragą. Su rabarbarais, žinoma.

Šis pyragas turbūt galėtų sumušti Kostmoso virtuvės rekordą, nes buvo suvalgytas itin greitai. Gal per valandą. Tiesiog sėdint prie virtuvės stalo, kalbantis ir gurkšnojant sangriją.
Vos spėjau nufotografuoti!

Pyragas su rabarbarais ir imbieru
Penkioms merginoms desertui po vakarienės:
350 gramų rabarbarų
250 gramų + dar du šaukštai miltų
150 gramų cukraus miltelių (nežinau, ar tai tas pats, bet aš dėjau cukraus pudrą, bet rekomenduočiau paprastą cukrų berti geriau...)
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukšto maltų imbierų
75 gramų sviesto
2 kiaušinių
200 mililitrų pieno
60 gramų kapotų migdolų

Rabarbarų stiebus nuplauti, nulupti ir susmulkinti nedideliais gabalėliais. Sumaišyti su kapotais migdolais ir dviem šaukštais miltų. Likusius miltus sumaišyti su kepimo milteliais, druska, imbieru ir cukraus milteliais.
Sviestą ištirpinti. Kiaušinius suplakti su pienu, supilti sviestą ir išmaišyti. Toliau maišant į skystąją dalį suberti miltų mišinį ir rabarbarus su migdolais.
Tešlą supilti į sviestu pateptą kepimo formą. Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie valandą arba, kol patikrinus pyragą dantų krapštuku, tešla prie jo nebelips.
Palikti pastovėti 10 minučių, pabarstyti cukraus pudra ir skanauti.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", Nr. 5 (24), 2011.

Pyragas išėjo kiek rūgštokas, tad kitą kartą dėčiau daugiau cukraus. Imbiero taip pat nesijautė, tai reikėtų ir jo kiekį padidinti. Bet jeigu jau pyragas buvo taip greitai suvalgytas, gal viskas iš tiesų gerai?

O mano savaitgalio džiugesiai vien saldumynais neapsiribojo: interneto apdovanojimuose per "Login" knygos.lt nugalėjo metų starto nominacijoje, tad rankoje spaudžiau laimėtojų statulėlę ir šypsojausi nuo ausies iki ausies, nusipirkau Paryžiaus žemėlapį ir pradėjau skaičiuoti dienas iki kelionės, pagaminau dovaną tėčiui - beje, taip pat su rabarbarais, o sunkų pirmadienį išgyventi padėjo daugiau nei dvylika aukštų ir raumeningų vyrų filme "Mes už... Lietuvą".
Dabar iki pilnos laimės trūksta tik gero oro!