Tai tas asmuo, kuris nusineša visas bėdas, visus rūpesčius ir kitus blogus dalykus. Kartais nunešėju būna didysis virtuvės padėjėjas, kuris po sunkios dienos nušluosto pykčio ar streso ašaras, parsiveža namo ir padaro mėtomis kvepiantį Mohito ne ką prasčiau nei kokteilių bare.
Ši diena nebuvo tokia sunki, kad reikėtų gurkštelti Bacardi, tad užteko mėtų arbatos, kuri taip pat nusinešė dalį akmenukų, ant širdies gulinčių.
Dirbu tik ketvirtą dieną, bet jau suprantu, kaip sunku suderinti darbą, socialinį gyvenimą ir laiką sau, kai gali paskaityti knygą, panaršyti po kulinarinius (arba ne) tinklaraščius ar tiesiog paveikti nieką ir žiūrint pro langą valgyti trešnes.
O šiaip... Užkalbinėju dantį skaitytojams ir bandau nesiaiškinti, kad pastaruoju metu negaminu. Vėl viską pateisinu stresu dėl dienotvarkės pakeitimo ir sunkumų bandant įsisavinti naujus bendravimo standartus. Seniesiems visiškai puikiai tinka ir naujoji stiklinių spintos puošmena - Carlsberg taurės, kurias su M. laimėjome.
Juokingiausia, kad paprašiusi į ką nors įdėti taures, kad nereikėtų jų nešti rankose, gavau Švyturio maišelį. Nieko, ateis ir tokių taurių eilė.
Recepto jokio nėra.
Neatsiprašau :).
Visų pirma, sveikinu pradėjus rašyti tinklaraštį :)
AtsakytiPanaikintiO antra, negaliu atsistebėti, koks mažas tas pasaulis. Jei dabar nebūčiau išvykusi, tai būtume kaimynės! Gyvenau toje pačioje Kometos stotelėje, kur nėra nei jaunimo, nei šurmulio. Nuobodoka, bet labai jauku. Visais metų laikais. Ypatingai ankstyvais rytais, kai saulė tik ima tekėti.
Tikiuosi, ir Tau ten patiks taip, kaip kažkada patiko man :)