Keksiukai su riešutais

Kiekvieną rudenį mane užpuola egzistencinės krizės, liūdesys, noras keisti savo gyvenimą ir išmesti iš jo nereikalingus ar varginančius dalykus. Lengva tokios krizės forma pasireiškė rugsėjį, sunkesnės laukiu po mėnesio (gimtadieninės krizės tikrai būna kasmetinės). Tačiau dabar manęs neliūdina net ūkanoti rytai ir lietus. Išgyvenu visišką nuotaikos pakilimą.

Dar sunku priprasti, kad esu visiškai atsakinga už savo veiksmus, kad niekas nebado pirštu, nediktuoja laiškų - o pasirodo, kartais tikrai sunku teisingai sudėlioti žodžius...
Šįryt eidama siaura senamiesčio gatvele stebėjau viską aplinkui ir negalėjau nustoti šypsotis. Ne tik dėl keturių šuniukų, pamatytų pakeliui, bet dėl to jausmo, kai gali laisvai kvėpuoti, kai džiaugiesi viskuo, ką darai, kai tikrai myli gyvenimą.

Keksiukai su riešutais atnešė man sėkmę tame darbo pokalbyje, nors jie net nepasiekė ofiso, o tik kantriai laukė netoliese ant akmenėlio, prižiūrimi Draugės.

18-20 nedidelių keksiukų reikės:
120 g sviesto
80 g cukraus
30 g vanilinio cukraus
žiupsnelio druskos
3 kiaušinių
250 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio cinamono
50 g kapotų riešutų (aš naudojau migdolus)
80 ml pieno

Minkštą sviestą išsukti su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. Maišant po vieną įmušti kiaušinius. Tuomet suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, cinamoną ir didesnę dalį riešutų (kitus palikti pabarstymui), supilti pieną ir gerai išmaišyti.
Tešlą paskirstyti į sviestu pateptas formeles ir pabarstyti likusiais riešutais.
Kepti 175 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių.

Mano sunkiai nuspėjamoje orkaitėje truputį pajuodavo riešutų viršus, tačiau valgytojai nekreipė į tai dėmesio. Aš irgi. Nes juk nėra kada ieškoti priekabių, reikia džiaugtis ir skanauti.