Tartas su špinatais

Vakar tik įsijungusi skype buvau užversta klausimais, kaip man sekasi, kuo dabar gyvenu, ką veikiu ir pan., tad turbūt metas pasipasakoti visiems.

Pradėjau naują darbą. Jis kol kas verčia mano organizmą nuolat būti streso būsenoje ir nenorėti valgyti - kas yra labai keista. Bet pamažu pažindinuosi su universiteto struktūra, žmonėmis, darbo metodais ir nauju laiku. Keliuosi anksti, bet užtat galiu pasiklausyti paukščių čiulbėjimo Saulėtekio miškuose, o jau prieš penkias keliauti namo.

Pavasaris šiek tiek mane apspardė ligomis, dėl kurių teko susipažinti su antibiotikais, įvairiais tyrimais ir medicinos paslaugų centrais. Dabar jaučiuosi jau daug geriau - pamirštu vaistų gėrimo grafiką ir svajoju apie alaus bokalą.

Kas dar? Ant stalo pamerktos žydi žibutės, kaip studentavimo laikais turiu kambariokę, su kuria dalinuosi netgi lova, savaitgalį laukia keksiukų ir pyragų kepimo bei daiktų pakavimo maratonas... Žodžiu, viskas eina tik į gera. Tikiuosi. Šypt.

Tartas su špinatais

Pagrindui:
90 gramų sviesto
šaukštas aliejaus
3 šaukštai vandens
0,5 šaukštelio druskos
150 gramų miltų

Įdarui:
75 gramų tepamo varškės sūrelio su žalumynais
pora šaukštų pieno
2 kiaušiniai
50 gramų šviežių špinatų (nepamenu tikslaus kiekio, įprasta dėžutė)
0,5 stiklinės tarkuoto sūrio
žiupsnelis druskos ir šviežiai maltų pipirų

Pagrindui skirtus sviestą, aliejų, vandenį ir druską sumaišyti indelyje ir jį dėti į mikrobangę minutei kitai, kol  sviestas ištirps. Tada supilti miltus ir maišant suformuoti tešlos gniutulą. Kai jis kiek pravės, gerai išminkyti ir tešla padengti kepimo formos dugną bei kraštus.
Dugną subadyti šakute, uždengti kepimo popieriumi ir ant viršaus priberti pupelių. Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 10 minučių, tada svarelius nuimti ir kepti dar 5 minutes, kol pagrindas apdžiūna.
Pasigaminti įdarą: kiaušinius išplakti su pienu ir tepamu varškės sūreliu, tada įmaišyti likusius ingredientus. Įdarą dėti ant apkepusio tarto pagrindo ir kepti dar apie 20 minučių.

Šaltinis - kepykla nr. 5

Mes pyragą valgėme šaltą per mano atsisveikinimo vakarėlį ofise. Labai tiko su spanguolių sultimis. Na, žmonės sakė, kad ir su vynu irgi nieko. Toks pavasarinis pyragas visoms, besilaikančioms dietos - daug lengviau apsimesti, kad jame mažiau kalorijų.

Man nesaldūs pyragai tikrai patinka, reikės išmėginti įvairesnių įdarų. Kai tik persikelsim į naują butą.
Soon.

Ryžių salotos su avokadu

Jei nieko nelauksi, tai nieks neateis nei jūros pakrante, nei pienių laukais, - dainuoja mano mintyse ir grotuve Saulius Mykolaitis. Aš labai laukiau pokyčių gyvenime - gavau. Įdomiausia tai, kad man jie niekada nepasitaiko po vieną.

Tad artimiausiu metu ne tik pradėsiu naujus darbus ir tobulinimąsi kiek neįprastoje švietimo ir mokslo srityje, bet ir persikelsiu į naują butą arčiau Vilniaus centro. Ne toks malonus, bet taip pat pokytis - nebeturėsiu kassavaitgalinių svečių iš Kauno ir pusryčiams vėl valgysiu paprasčiausią jogurtą su dribsniais. Na, bent kol artimiausiame turgelyje neatsiras braškių.

Viskas tik į gera - nauji žmonės, nauji įspūdžiai, naujos vietos, nauji jausmai. Tik gal pietūs, pakuojami į darbą, išliks panašūs.

Ryžių salotos su avokadu

Proporcijos - pagal norus ir galimybes:

ryžiai
ilgavaisis agurkas
morkos
ridikėliai
avokadas
petražolės
apelsinų sultys
citrinų sultys
balzamiko actas
alyvuogių aliejus
druska, pipirai

Ryžius išvirti ir atvėsinti.
Daržoves (agurką, ridikėlius, morkas, avokadą) susmulkinti.
Iš dviejų dalių citrinų sulčių, vienos dalies citrinų sulčių, vienos dalies acto ir vienos dalies aliejaus sumaišyti salotų užpilą. Pagardinti prieskoniais, įmaišyti smulkintų petražolių.
Ryžius sumaišyti su daržovėmis, užpilti užpilu ir ragauti.

Idėją radau pas save kompiuteryje - ten guli failas "dietiniai". Nežinau iš kur jis atsirado ir kada, bet pabandžiau.

Tokie buvo mano pietūs po pavasarinės fizikų šventės. Kol joje vis dar būnu pavadinama mergaite ir man duoda skrajutes su nuolaida studentams, dar galiu ramiai apsimesti naivia filologe, nieko nesuprantančia apie dirbtinius žaibus ir fontanus.
Va tada ir pasitaiko ne tik seniai matytų ir jau kiek primirštų žmonių, kurie, pasirodo, nė kiek nesikeičia ir vis dar pradeda pokalbį ta pačia nuvalkiota nešvankia fraze, bet ir naujų vyrukų, kurie nori ir gali mane nešioti ant rankų.

Man vėl iš naujo reikia pratintis prie studentiškos kompanijos, nes sugrįšiu į ją jau po kelių savaičių. Ne ne, ne studijuoti, o dirbti su viešaisiais ryšiais. Bus įdomu!

---

O dar prieš kraustydamasi į naują butą suprantu, kiek daug turto užgyvenau. Vis dėlto, kai beveik du metus gyveni vienoje vietoje, prisikaupia visokio šlamštelio, kuris, atrodo, vieną dieną galės praversti.
Tad jau greitai pradėsiu akciją "Pasiimk ką nors iš mano spintos" - ir pradėsiu nuo mano prisiminimus sukaupusių suknelių. Interesantams galėsiu ir istorijų papasakoti.
Jei jos nebus labai intymios.
Šypt.

P.S. Mano Kornelijui jau užaugo plaukai! Kiekvieną dieną jie vis ilgėja, tad jau greitai galėsiu pinti kasas ne tik sau, bet ir jam.
Ir tada abu būsim laimingi. Nors... Dabar irgi esam!

Dar paklausom dainos - Baltasis kiras "Lūpytės"

Sumuštiniai su grūdėta varške

Dabar mano gyvenime toks momentas, kai jaučiuosi esanti degtukas - mane įžiebia kiekviena vos blykstelėjusi kibirkštis, o užpučia net menkiausias atsidusimas šalimais. Taip yra tiek su motyvacija, tiek su gera nuotaika, tiek su santykiais. Kiekvienas nepažįstamo numerio sumirgėjimas telefono ekrane nuridena širdį į kulnus, nauji laiškai e-pašto dėžutėje priverčia drebėti pirštus... Gyvenu laukime. Tikiuosi, kad jis baigsis džiaugsmingai.

Su tokiu pat karštligišku užsidegimu mečiau iššūkį niekaip nesibaigiančiai žiemai ir dabar vaikštau su penkiais megztiniais, bet plonu ir, svarbiausia, ryškiu paltuku. Žinoma, kartais nuo kiauriai košiančio vėjo tie megztiniai negelbėja, tad į arbatą dabar vėl dedu citriną ir medų... Ir kepu keksiukus pavasariui.

Dar vienas mano kasdienybės ypatumas šiuo metu - pradėjau gaminti vis įvairesnius savaitgalinius pusryčius, nes dažnai sekmadieniais namie turiu svečių. Vieno ryto idėja - karšti sumuštiniai su grūdėta varške.

Dviems žmonėms pavalgyti reikės:

pusės kepalo ciabatta duonos
indelio grūdėtos varškės be priedų
šaukštelio majonezo
saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
saujelės šviežių špinatų
džiovintų bazilikų
šviežiai maltų juodųjų pipirų

Duoną supjaustyti riekelėmis.
Grūdėtą varškę nusunkti ir sumaišyti su šaukšteliu majonezo. Masę tepti ant duonos riekių. Pabarstyti džiovintais bazilikais ir pipirais. Ant viršaus dėti po saulėje džiovintą pomidorą ir jį pridengti špinato lapu.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 5 minutes. Viskas! Traukti lauk ir valgyti!

Idėją pasigavau FB iš Cukrinis avinėlis.

Na, truputį gėda su tokiu paprastu receptu pradėti balandžio mėnesį blog'e, bet kad per Velykas visi šeimininkavimo procesai buvo kiek pristabdyti - mama pasirūpino tiek mišrainėmis, tiek pyragais, tiek kiaušinių marginimu, tad man beliko tik ilsėtis ir būti gražiai. Tas grožis ir ilgi auskarais vos neatėmė iš manęs ausies, kai į blizgančius karoliukus smarkiai įsikibo mažutė pusės metų kūdikio rankutė.
Bet šiaip ar taip, Velykos, oru labiau panašios į Kalėdas, buvo geros ir malonios. Tokios šventės gana retai pasitaiko man - merginai, jautriai reaguojančiai į visokias aplinkos nesąmones.

Ar tai ženklas, kad galbūt pagaliau suaugau?

P.S. lygiai prieš metus mano virtuvėje kvepėjo mėtomis ir tinginiu su baltuoju šokoladu.

Daugiaryžis su moliūgais

Jausmai skirti tam, kad jaustum, o ne tam, kad suprastum.
Tokią mintį perskaičiau visai neseniai vienoje darbo reikalais skaitytoje knygoje, kuri bandė įkvėpti mane pavasarinio optimizmo. Jai pavyko vienai dienai - šypsojausi, vaikštinėjau saulėtomis gatvėmis ir nors šaltukas griebė už ausų ir žandų, buvau laiminga dėl nieko. Net jaučiausi įsimylėjusi.

Šiandien nuotaikų sūpuoklės mestelėjo mane žemyn. Iš pradžių stebėjausi, o paskui pamačiau, kaip ryškiai šviečia pilnatis ir suverčiau visą kaltę jam. Juk negi kaltinsi save dėl to, kad kiekvieną dieną turi smarkiai kovoti su vėjo malūnais ir dėl to beprotiškai pavargsti? Belieka tik prisiminti kultinę dainą Trys milijonai ir niūniuoti po nosimi: jog mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti.

Kai jau tikrai norisi nuleisti rankas, aš pagalvoju apie skanų maistą ir kartais jis mane įkvepia dar nepasiduoti.

Daugiaryžis (rizotas) su moliūgais
4 porcijoms reikės:

vidutinio dydžio moliūgo
alyvuogių aliejaus
4 skiltelių česnako
druskos, juodųjų pipirų,
mėgstamų džiovintų žolelių, kelių lauro lapų
svogūno
apie 300 gramų rizoto ryžių
200 mililitrų sauso balto vyno
700 mililitrų daržovių sultinio
25 gramų sviesto
tarkuoto parmezano

Moliūgą nulupti, supjaustyti nedideliais gabalėliais ir dėti į folija išklotą kepimo skardą. Apšlakstyti šaukštu alyvuogių aliejaus, įdėti tris česnako skilteles ir kelis lauro lapus, pabarstyti prieskoniais. Uždengti folija ir kepti 200 laipsnių kaštumo orkaitėje apie 45 minutes.
Į puodą įpilti keletą šaukštų alyvuogių aliejaus ir pakepinti labai smulkiai supjaustytą svogūną. Kai jie suminkštėja, įdėti smulkiai pjaustytą likusią česnako skiltelę. Jai apkepus suberti ryžius - jie turi pasidengti aliejumi ir tapti vos vos permatomi. Pilti baltąjį vyną ir vis pamaišant palaukti, kol jis susigers į ryžius.
Tuomet į ryžius pilti samtį sultinio ir maišyti, kol jis susigers. Taip kartoti, kol ryžiai išvirs ir paleis krakmolą (užtruks apie 20 minučių).
Pabaigoje sudėti sviestą ir saują tarkuoto parmezano. Uždengti puodą dangčiu ir palikti kelioms minutėms pastovėti.
Iš orkaitės ištraukti moliūgus, išimti česnaką ir lauro lapus. Moliūgus atsargiai įmaišyti į ryžius.
Patiekiant pabarstyti sūriu ir šviežiai maltais pipirais.

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009. 

Ir dar vieni žodžiai, tiesiai į širdį: meilė myli jėgą. Todėl mes galime mirtinai įsimylėti kitus, bet retai sugebame atsakyti į meilę tų, kurie mirtinai įsimyli mus (Elif Shafak).
Panašiai taip dabar ir jaučiuosi. Kaip juokavome su viena kolege, aš esu žiopliukas skorpionas, kuris vietoj to, kad geltų kam nors kitam, netyčia įgelia sau ir džiaugiasi vien tuo, kad kažką kankina - nesvarbu, kad skauda pačiam.

P.S. Tikiuosi, kad čia jau paskutinis įrašas su pesimizmo gaidelėmis ir jau greitai grįšiu į harmoniją su savimi!

Keksiukai su vyšniomis

Mano laimės planas A žlugo per 3 minutes, o iki plano B įgyvendinimo trūksta dar beprotiškai daug detalių. Pamažu man ryškėja ir planas C, bet jis greičiausiai vadinsis ne laimės, o susitaikymo planu... Tad kol kas stengiuosi tiesiog giliai kvėpuoti, nuryti visas pykčio ašaras ir prieš ką nors sakydama bent truputį pagalvoti, nes skuboti sprendimai gali nenuvesti niekur toli.

Kaip visada, užklupo sunki savaitė. Bet pastaruoju metu jos visos sunkios, čia gal kokia poatostoginė depresija? Arba šiaip pilkumos ir šalčio perdozavimas? Tačiau viskas gerai, jei bent kas antrą rytą sugebu save nuteikti geriems dalykams ir nusišypsoti susivėlusiai merginai, žiūrinčiai į mane iš veidrodžio.

Keksiukai yra vienas geriausių dalykų, kurie nutinka tada, kai norisi atsipalaiduoti ir negalvoti apie rūpesčius.

Keksiukai su vyšniomis

15 nedidelių keksiukų reikės:

135 gramų sviesto
100 gramų rudojo cukraus
3 kiaušinių
šaukštelio vanilės ekstrakto
150 gramų miltų
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
100 gramų šaldytų vyšnių

Sviestą išlydyti ir sumaišyti su cukrumi. Po vieną įmušti kiaušinius ir kiekvieną kartą elektriniu plaktuvu išplakti masę iki purumo. Supilti vanilės ekstraktą, suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais bei druska ir gerai išmaišyti.

Keksiukų formeles ištepti sviestu arba iškloti popierėliais. Į formeles pilti tiek tešlos, kad užpildytų 2/3 jų tūrio ir į kiekvieną įsprausti po kelias šaldytas vyšnias (jų atšildyti nereikia).

Kepti 20-25 minutes 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Šaltinis - Debesys, 2013 pavasaris

Bet kad ir nesiseka su mano planais, aš vis tiek toliau juos kursiu! Tik šį kartą su daugiau atkaklumo, išdidumo ir pasitikėjimo savimi. Bet jei netyčia palūžčiau, silpnumo akimirkomis mane visada gali išgelbėti saldumynai.

Kiaušiniai krepšeliuose

Bandau sudėlioti mintis į tvarkingą eilę, bet niekaip neišeina. Po sunkios ir prailgusios keturių dienų darbo savaitės man, kaip piktai laputaitei reikėjo papūsti uodegą ir vėl pasijusti gerai. Tad savaitgalį gerinau savo įgūdžius virtuvės srityje - kepiau keksiukus, pirmą kartą viriau daugiaryžį ir gėriau vyną, o tada žiūrėjau filmus, skaičiau, vaikščiojau saulės nušviestomis gatvėmis ir netgi išvedžiau pasivaikščioti senąjį zenitą.

Tik netikėtai ramus vakaras namie virto į vakarėlį, kuris baigėsi tik prašvitus. Tad išsimiegojus labai norėjosi skanių ir sočių pusryčių. Tokiais tapo kiaušiniai, kepti krepšeliuose.

2 porcijoms reikės:

6 riekelių forminio batono
3 kiaušinių
druskos, pipirų

Forminio batono riekes paploninti suspaudžiant delnu ar truputį pakočiojant. Jomis gražiai iškloti keksiukų formeles ir 5 minutėms į 200 laipsnių karštumo orkaitę. Riekėms apskrudus į kiekvieną įmušti po pusę kiaušinio, pabarstyti druska ir pipirais ir grąžinti į orkaitę maždaug 10-čiai minučių arba kol kiaušiniai iškeps.

Patiekti su mėgstamomis salotomis.

Idėja iš čia.

Kadangi mano keksiukų formelės labai mažos, į jas tilpo tik po pusę kiaušinio. Jei turite didesnes - drąsiai muškite po visą kiaušinį.

Aktualioji pavasario tema - po n metų pertraukos, ant mano virtuvės palangės žaliuoti pasiruošęs Oziliukas Kornelijus! Jeigu kas neprisimenate, kas tai - nuotrauka čia. Tokias dovanas gauti man patinka! Šypt.

Spagečiai su moliūgais

Šįryt, kai vos prasimerkusi išvydau saulę, pagalvojau, kad gal vis dėlto sinoptikai neteisūs ir pavasaris jau čia! Jei ne lauke, tai bent širdyje. Ir su tuo lengvumo jausmu skraidžiojau kelias valandas. Iki atsisėdau priešais darbinio kompiuterio ekraną ir buvau paskandinta beprasmiuose rūpesčiuose. Net Tam, kuriam norėjau pasigirti vidiniu pavasariu, galiausiai vakare nusiunčiau tik piktos lapės snukutį, nes po darbo dienos jaučiausi kaip mažas ir piktas padarėlis, urzgiantis net tada, kai jį nori paglostyti.

Bet net tada, kai viskas aplinkui nemiela, troleibuse nušąla kojų pirštai, kamštyje imi ir užmiegi, o paskui vėl išeini į šaltas kovo vidurio sutemas, valgyti vis tiek norisi. Ir, pageidautina, skaniai.

Spagečiai su moliūgais

4 porcijoms reikės:

400 gramų spagečių arba tagliatelle makaronų
5 šaukštų alyvuogių aliejaus
500 gramų moliūgo
vidutinio dydžio svogūno
kelių česnako skiltelių
pusės stiklinės 35 proc. riebumo grietinėlės
pusės čili paprikos
druskos, pipirų, džiovintų bazilikų

Makaronus išvirti al dente.
Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų, sudėti gabalėliais pjaustytą moliūgą ir kelias minutes pakepinti. Tada sudėti smulkintus svogūną ir čili papriką bei kepti dar kelias minutes. Sudėti smulkintas česnako skilteles, supilti grietinėlę, įberti druskos bei pipirų ir pakaitinti, kol padažas sutirštės.
Nukoštus virtus makaronus sumaišyti su padažu, apibarstyti džiovintais bazilikais.

Ir tada jau valgyti!

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjai "7 ingredientai", Laisvos valandos, 2012. 

Va dar truputį pasėdėsiu su Lana del Ray ir "Goodbye kiss", pažiūrėsiu į savo nuvytusią tulpę, kurios niekaip neprisiruošiu išmesti, ir kiek paliūdėsiu greičiausiai be priežasties. O rytoj vėl bus nauja diena, kai iš naujo vilsiuosi palaikyti tą butaforinį pavasarį širdyje kiek ilgiau.