Vištų šlaunelės su citrinomis ir čiobreliais

Kuo daugiau reikalų ir darbų - tuo mažiau laiko nesąmonių prisigalvojimui. Todėl dabar iš įtempto darbo ir laisvalaikio kalendorių išbraukiau visas mintis apie tai, kad liūdna/ruduo/kodėl-aš-nieko-gero-gyvenime-nenuveikiau/niekas-manęs-nemyli ir t.t., ir pan. Tik vogčiomis prisirinkau kišenes kaštonų ir kartais leidžiu sau romantiškai pasvajoti, kad važiuoju į Paryžių ir ragauju juos keptus tiesiog gatvėje.

O kol kas pati savo orkaitėje kepu vištų šlauneles ir gardinu jas citrina ir čiobreliais.

Dviems su puse porcijos reikės:
5 vištų šlaunelių
šaukšto alyvuogių aliejaus
3 šaukštų sviesto
2 skiltelių česnako
3 nedidelių svogūnų
citrinos
2 šaukštų čiobrelių
šaukšto citrinos sulčių

Dubenėlyje sumaišyti aliejų, ištirpintą sviestą, traiškytas česnako skilteles, citrinų sultis ir smulkiai kapotus šviežius arba džiovintus čiobrelius. Gautu marinatu ištrinti vištų šlauneles ir marinuoti mažiausiai 30 minučių.
Ketvirčiais supjaustyti svogūnus, griežinėliais suraikyti citriną.
Pasimarinavusią vištieną dėti į folija išklotą skardą ir kepti iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 minučių. Tuomet į tą pačią skardą sudėti svogūnus ir citrinos griežinėlius, kepti dar 20-25 minutes, kol mėsa bus minkšta ir lengvai skirsis nuo kaulo.
Garnyrui labiausiai tinka orkaitėje keptos bulvės ir cukinijos.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki... (nežinau nei koks numeris, nei kokie metai - lapelis iškirptas mėtėsi stalčiuje...)

Tarp visų laisvalaikio reikalų supratau, kad noriu mokytis, tad pradėjau lankyti rusų kalbos kursus. Gos-pa-dy, kaip keista vėl grįžti į mokyklos suolą ir neparuošus namų darbų bijoti, kad pakvies atsakinėti... Žodžiu, kol kas nėra lengva, bet po pamokos apima euforija, kad va-ėmiau-ir-perskaičiau-rusišką-žodį.
Ir kaip sunku suprasti, kad dabar jau ne taip paprasta būti gerąja mokine!
Nieko, greitai priprasiu.

Obuolių pyragas su griliažu

Praėjusi savaitė buvo pilna netikėtumų, nusivylimų, darbų ir rudeniškos nuotaikos, kuri dažniausiai nėra gera ar optimistiška. Tad sekmadienį beliko tik bėgti nuo visų blogų minčių ir, galiausiai, nuo savęs pačios. Bėgti Vilniaus gatvėmis iki ims durti ne tik paširdžius, bet ir visą kūną, o tada bėgti dar greičiau ir finišuoti raudonai kaip burokas.

Apdovanojau save!

Nubėgau mini-maratoną - 4,2 km, likau 409 iš 1600+ dalyvių ir dabar vėl truputį liūdžiu, kad negalėsiu sudalyvauti artimiausiame bėgime Vilniuje. Tada jau būtų galima rimčiau pasivaržyti ir mėginti gerinti rekordus.
Kitą rudenį tikrai imsiu 10 km - va jau ir viešai prisižadėjau, bus gėda neišpildyti.

Na, nors bėgime esu motyvuota ir noriu kažko siekti. Kitose gyvenimo sferose šiuo metu sunkesnė situacija. Ir čia man reikia gausesnės palaikymo komandos negu bėgant.

Dar pyragų kepime jaučiu pagyvėjimą. Ir visokiame kitokiame gaminime. Rudeninis turgus vis dar pilnas visokių skanumynų!

Tad vieną gražų sekmadienį kepimo entuziasmo ir apsilankymo Kalvarijose įkvėptas ant mano virtuvės stalo atsirado obuolių pyragas su griliažu ir "Vytautu".

Pyragui reikės:
150 gramų sviesto
230 gramų miltų
6 šaukštų cukraus
žiupsnelio druskos
80-100 mililitrų "Vytauto"
700 gramų obuolių
šaukšto cinamono
6 griliažinių saldainių

Šaltą sviestą sutarkuoti stambia tarka vis padažant į miltus. Tuomet suberti 2 šaukštus cukraus, žiupsnelį druskos ir pirštais pasmulkinti sviestą, kad jis susimaišytų su miltais. Po truputį pilti "Vytautą" ir peiliu maišyti, kad masė suliptų į vieną tešlos gumulą (jis neturi būti šlapias!)
Stalą pabarstyti miltais ir greitai iškočioti plonesnį nei vieno centimetro tešlos lakštą. Jį atsargiai dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, suformuoti kraštelius.
Ant tešlos dėti plonomis riekelėmis pjaustytus obuolius (taip, jų bus laaaabai daug!), pabarstyti likusiu cukrumi ir cinamonu. Galiausiai viršų pabarstyti smulkintais griliažiniais saldainiais ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-45 minutes.

Šaltinis - beatosvirtuve.lt

Man obuolių buvo daugoka kaip įprastinei atsegamai torto formai (niekada nežinau tikslių jos išmatavimų...), tad susikaupė kiek sulčių viduje, bet jos netrukdė pyrago skoniui. Jį netgi visai nesunkiai transportavau tiek į savo darbovietę, tiek į mugę Gedimino prospekte - ten buvau skolinga skanėstą už pernelyg uolų šaldytuvo tvarkymą.

Prasidėjus dar vienai ilgai ir sunkiai rudens savaitei, supratau, kaip svarbu aplink save turėti žmones, kurie palaikys bet kurioje situacijoje, parašys linksmą žinutę, kai norėsi trankyti galvą į stalą, paglostys galvą, išklausys, prajuokins, kartu rinks kaštonus, gers kavą ir grožėsis fontanais... Žodžiu, visada reikia palaikymo komandos gyvenimui.
Nes tikrai yra dalykų, kurių negalėtum, o ir nenorėtum, padaryti būdamas vienas. Va su tais žmonėmis ir reikia valgyti pyragus sekmadieniais.

Miežinių kruopų salotos su čiorizo dešra

Sentimentų savaitgalis - su jau rudeniškais saulės spinduliais, su seniai matytais žmonėmis, su muzika - ta, kuri atkeliavo iš paauglystės ar pirmos jaunystės laikų, ir ta, kuri mėgstama dabar, su pyragais, su laiškais ir su svajonėmis.

Kol sekmadieniai saldžiai kvepia pyragais, savaitės dienos būna daug paprastesnės. Nors kartais ir jos nuskaidrinamos stalo žaidimų sesijų ar krepšinio seansų ant kambario sienos peržiūrų (kaimynai, manau, jau ruošia naują užrašą - prašau vakarais nerėkauti).
Po tokių emocingų ir ilgų vakarų per pietus norisi suvalgyti ką nors aštresnio, kad neužeitų jokie snauduliai. O tą puikiai daro miežinių kruopų salotos su chorizo dešra.

Dviems porcijoms reikės:
pakelio greitai paruošiamų miežinių kruopų ("Nature")
50 gramų aštrios čiorizo dešros
poros saujų šviežių špinatų lapelių
pusės mėlynojo svogūno
poros šaukštų alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų

Miežines kruopas išvirti.
Dešrą ir svogūną supjaustyti norimo dydžio gabalėliais.
Sumaišyti kruopas, dešrą, svogūną, nuplautus ir gerai nusausintus špinatų lapelius. Pagardinti druska ir pipirais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi.
Viskas!

Šaltinis - Vasara pagal virtuvės mitų griovėjus, 2013 m. Nr. 1

Mano greitosios ir skubiosios čiorizo paieškos vieną vasaros vakarą buvo bevaisės, tad aš naudojau paprastą dešrą ir česnakų bei aitriųjų pipirų skonio alyvuogių aliejų. Puikiai tiko!

O jau kitą sekmadienį manęs laukias pirmasis viešas bėgimas Vilniaus maratono metu. Jau peržengiau penkių kilometrų ribą - štai ką gali reguliaros treniruotės ir geri bėgimo bateliai! Na, dar sportinis azartas ir varžymasis su draugais, kam geriau sekasi.
Buvau sugalvojusi ir į dar vieną bėgimą užsirašyti, bet supratau, kad tą pačią dieną būsiu už 200 kilometrų nuo Vilniaus ir klausysiuos dar vieno atlikėjo iš mokyklos laikų - Andriaus Mamontovo... Ir tai irgi bus sentimentų diena. Turbūt jų dabar vis daugės ir daugės, artėjant ketvirčio amžiaus jubiliejui, o gyvenimui vis dar sukantis keistais ir nenuspėjamais ritmais.

Itališkas omletas su cukinijomis ir paprikomis

Vasara baigiasi ne su paskutine rugpjūčio diena, tikrai ne! Man vasara dar tęsiasi mintyse. Nesvarbu, kad rytais minant į darbą dviračiu žvarbus vėjas taikosi nukąsti ausis ir nosį, o vakarais futbolo stadione tas pats šaltukas grįžta ir vėl kėsinasi į rankų bei kojų pirštus. Nesvarbu, kad ruduoja kaštonų lapai, kad dažniau norisi arbatos ir šiltų kojinių, o ne alaus lauko kavinėje, kad mieste vėl prasidėjo kamščiai ir suvažiavę studentai užima visas mėgstamiausias ramias vietas (net parduotuvę prie darbo...).

Ne, vasara dar nesibaigė! Ir tas lietus man neįrodys priešingai!

Naujųjų mokslo metų proga kolegoms kepiau alaus pyragą, kuriame dėl rugsėjo 1-osios "sausojo įstatymo" alų pakeitė gira, nors labiau norėjau iškepti ką nors su cukinija. Galbūt kitam saldumynų pirmadieniui.
O cukinijas reikėjo sunaudoti kam nors kitam. Pavyzdžiui, omletui.

Itališkas omletas su cukinijomis ir paprikomis
Dviems nedidelėms porcijoms arba vienai didžiulei reikės:

Pusės vidutinio dydžio cukinijos
nedidelės oranžinės paprikos
4 kiaušinių
saujos tarkuoto sūrio
poros šaukštų sviesto 
druskos ir juodųjų pipirų

Cukiniją supjaustyti plonais griežinėliais. Į keptuvę dėti šaukštą sviesto ir jame pakepinti cukiniją, kol suminkštės. Iš keptuvės griežinėlius perkelti į popieriniu rankšluosčiu iškoltą lėkštę - kad susigertų riebalų perteklius.
Į keptuvę sudėti likusį sviestą.
Kiaušinius išplakti su žiupsneliu druskos. Plakinį supilti į keptuvę, ant viršaus išdėlioti cukinijos griežinėlius ir plonais šiaudeliais pjaustytą papriką, užberti sūrio, pagardinti pipirais. Kepti ant nedidelės ugnies.
Kai omleto apačia sutvirtės, atsargiai apversti arba visą keptuvę dėti į įkaitintą orkaitę su grilio funkcija ir kepti, kol omletas galutinai iškeps. Ir valgyti cukinijas!

Idėja - žurnalas "Debesys" 

Kai vakar truputį suliūdėjau dėl įvairių gyvenimiškų dalykų, supratau, kad su rudeniu dažniausiai prasideda ir uogienių sezonas. O uogienė visada gali atnešti tik teigiamas emocijas! Šiemet jas teiks dar ir krepšinio čempionatas, ir muzikiniai atradimai, ir knygyniai renginiai, ir Vilniaus maratonas, ir italų kalbos kursai, ir apsilankymai futbolo stadione... Tik spėk suktis ir gaudyti už uodegos paskutinius sprunkančios vasaros spindulius.

Varškės tinginys su avietėmis

Vasarą visada uždera gimtadienių. Viskas aplinkui žydi ir kvepia, nėra problemų nupirkti gražią ir nelabai brangią puokštę ar už save kone didesnių kardelių (mama vis vadina jas gladijolėmis ir mane kiekvieną kartą suglumina šis jų vardas).

O šie metai turtingi jubiliejais. Kol iki maniškio liko dar keletas mėnesių, atšventėm apvalų tėčio gimtadienį. Taip, kaip ir priklauso, - su putojančiu vynu ir avietėmis kvepiančiu varškės tinginiu.

Pyragui reikės:
400 gramų trapių sausainių (naudojau kondensuoto pieno skonio "Selgos" sausainius)
400 gramų 9 proc. riebumo varškės
200 gramų sviesto
150 gramų cukraus
kelių lašų vanilės esencijos
litro aviečių

Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi. Įlašinti vanilės esenciją. Į išsuktą sviestą dalimis sudėti varškę ir išmaišyti iki vientisos masės.
Sausainius sulaužyti ir sudėjus į sviesto-varškės masę gerai išsukti. Ten pat sudėti didžiąją dalį aviečių (pasilikti šiek tiek papuošimui) ir dar kartą išmaišyti.
Apvalią torto formą atsegamais kraštais iškloti kepimo popieriumi, o kraštus patepti aliejumi. Sukrėsti tinginio masę į formą, gražiai pasiskirstyti joje ir papuošti.
Uždengti maistine plėvele ir palikti šaldytuve bent kelioms valandoms, o geriausia - per visą naktį. Tada pyragas nebijos net ilgesnės nei 3 valandų kelionės Lietuvos keliais ir visos dienos stalo papuošimo funkcijos atlikimo.

Šaltinis - sezoninevirtuve.lt

Savaitgalį su tėčiu išbandėme ir ankstų rytinį pasivaikščiojimą po mišką. Grybų derlius nedžiugino, tad liko kiti malonumai - paukščių čiulbesių klausymas, laipiojimas per kelmus ir erškėtrožių vaisių (!) ragavimas. Buvo visai skanūs.
Jei dar būčiau pasiėmusi bėgimo batelius, tos dvi laisvos dienos būtų buvusios iš viso tobulos. Dabar teko pasitenkinti pasivaikščiojimu kaimo keliukais ieškant pabėgusio šuns ir greičio ruožų bėgant iki sodo ieškant skaniausių obuolių ar slyvų, kol jų nenuskynė kas nors kitas. Juk vis dar vasara...
Dar bent keturias dienas!

Baravykų sriuba

Pastarąjį mėnesį, kaip niekada anksčiau, suėmiau save į rankas ir pradėjau intensyviai sportuoti - prie bėgiojimo bet kokiu oru (kaitra, lietus, škvalas) pridėjau mankštą, o dabar nusprendžiau nugalėti savo seną baimę ir visiškai netikėtai įsigijau dviratį.
Per pirmąjį pasivažinėjimą sukėliau dvi mažas avarines situacijas - vieną su kitu dviračiu, antrą - su greituoju autobusu. Tad artimiausiu metu galite mane aprūpinti šalmu ir visokiomis kitomis apsaugos priemonėmis. Arba didesniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Juokauju, viskas man bus gerai. Juo labiau, kad tuoj ir baigsis tas dviračių sezonas.

Kodėl taip nutiks - nutylėsiu. Tik pasakysiu, kad artėjantis sezonas turi ir savų privalumų. Pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti į mišką gali parsinešti atsargų tamsiems ir alkaniems vakarams. Arba išsivirti sriubą.

Baravykų sriuba

4 porcijoms reikės:
10-15 gražių baravykų
šaukšto sviesto
1,5 litro vištienos sultinio
druskos
juodųjų pipirų
1,5 svogūno
100 gramų šoninės
5 vidutinio dydžio bulvių

Baravykus nuvalyti - atsikratyti žemių ir šapaliukų. Tada supjaustyti griežinėliais ir apkepinti svieste.
Bulves nuskusti, nuplauti ir supjaustyti. Sudėti į puodą ir užpilti sultiniu. Virti apie 40 minučių. Besibaigiant šiam laikui į būsimą sriubą sudėti pakepintus baravykus ir dar kiek pavirti. Pagardinti druskas ir juodaisiais pipirais.
Smulkiai supjaustyti svogūną ir šoninę. Pastarąją pakepinti keptuvėje, o kai paleis riebaliukus, sudėti ir svogūnus. Viską pakepinus sukrėsti į sriubą.
Nukėlus nuo ugnies kiek luktelėti ir tuomet jau ragauti!

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.

Pastaraisiais metais bent po kartą išsiruošiu į grybų paieškas. Žinoma, dažniausiai tai kainuoja saldų rytmetinį miegą, mažiausiai tris uodų įkandimus ir dažnai užplūstančią baimę sutikti laukinį žvėrį. Tėtis, kuris mūsų šeimoje yra didžiausias grybavimo entuziastas, savo pasakojimais apie sutiktus šernus ir briedžius tikrai nepadeda. O ir vaikščioti į mišką nustojau tada, kai mane užpuolė kitų grybautojų šuo (kaip ironiška - aš tokia šunų mylėtoja, bet vis tiek vienas egzempliorius sugebėjo mane gerai išgąsdinti)...

Galbūt todėl savo dviratį pavadinau žvėriškai - Bagira. Kas nepamenate, buvo toks multikas apie Mauglį, o jo draugė buvo pantera tokiu vardu. O gal taip nutiko dėl to, kad dviratis papuoštas leopardiniais raštais, kurie bus labai madingi tą jau artėjantį sezoną, kurio pavadinimo vis dar neminėsiu. O gal tiesiog tikiuosi būti nebe grybas kelyje... Kas čia žino!

Naminiai chalvos ledai

Atostogos turi vieną blogą savybę - jos baigiasi. Paskutinę naktį visada sapnuoju košmarus apie darbą ir atsibundu gal tūkstantį kartų, kad tik nepramiegočiau numatytųjų pusės septynių ryto. O tada viskas vėl stoja į savas vėžes. Įspūdžiai susiguli, išgerti alkoholio vienetai išgaruoja, bėgiojimo batelių pritrintos nuospaudos pranyksta, grybavimo laimikiai suvalgomi ir atostogos lieka tik prisiminimu apie kelias dienas, kai leidai sau veikti ką tik nori ar iš viso nieko neveikti.

Po ilgos dienos darbinėje palėpėje namo skubėjau su mintimi: pusę karalystės už ką nors saldaus! 
Tada prisiminiau, kad turiu chalvos. O dar vėliau supratau, kad turiu ir naminių chalvos ledų.

4 ir daugiau porcijų reikės:


180 gramų šalto maskarponės sūrio
150 gramų žemės riešutų chalvos
200 mililitrų šaltos riebios grietinėlės
100 gramų šalto pieno
100 gramų šalto kondensuoto pieno

Gaminimas labai labai paprastas: visas sudedamąsias dalis sumaišyti ir pertrinti trintuvu. Tuomet supilti į šaldymo indą, valandėlę palaikyti šaldytuve, o tuomet gerai permaišius palikti šaldiklyje iki sušals. Kas kelias valandas (arba iš ryto, jei šaldyti paliksite per naktį) patikrinti ir gerai išmaišyti šakute, kad nesusidarytų ledo gabalėliai.
Prieš tiekiant palaikyti kambario temperatūroje.

Šaltinis - "Virtuvė. Nuo... Iki..." Nr. 7 (49), 2013.


Nors aš ir pamiršau įpilti recepte nurodyto pieno, ledai išėjo be ledo kristalų ir švelnios tekstūros. Žinoma, jie subalansuoti tiems, kurie yra tikri chalvos gerbėjai - riebūs, saldūs ir labai žemėsriešutiški.


Ledai, gerai užšaldyti, neatšyla net per karštos dienos pusvalandį, kai keliauja iš virtuvės į seną-gerą ofisą tvankiame autobuse ir visai nevėsioje rankinėje.

Labai tinka valgyti skaitant linkėjimus iš tolimų šalių!

Off topic. Pabaigiau George R. R. Martin penkias knygas apie neįtikėtiną sostų žaidimą. Tai kaip dabar toliau gyventi, žinant, kad šeštoji ir priešpaskutinioji sagos dalis pasirodys (jei iš viso pasirodys) tik kitais metais? Ir būtent tada, kai, atrodo, prie mirties slenksčio itin priartėjo dar vienas mėgstamas veikėjas...

Beje, kad jau pasakoju apie knygas, nuo vienos žavios leidyklos gavau dovanų knygą apie Italijos virtuvę. Visą dieną varvinau seilę ir žymėjausi norimus išbandyti receptus! Manau, kad jau greitai rezultatais galėsiu pasidalinti ir čia. Na, bent tikiuosi, kad itališkų receptų eilė ateis greitai.
Šiuo metu ieškau paprasto, bet neprasto torto recepto. Proga ir valgytojas bus labai rimti - penkiasdešimtmetis maisto kritikas - t.y. mano tėtis. Gal kas turite pasiūlymų? :)