2011-tųjų istorijos

Šiomis dienomis pasirodė begalė straipsnių apie praėjusius metus. Aš ilgą laiką bandžiau atsispirti pagundai pati peržvelgti savo metus, bet šiandien eidama tuo pačiu taku, kuriuo lygiai prieš metus bėgau prie Katedros aikštės eglutės, jog spėčiau sutikti vidurnaktį ten, supratau, jog reikia pažiūrėti, ką tie metai atnešė.

2011-tieji buvo tikrai geri metai, net gaila, kad jie jau baigiasi.

Istorija Nr. 1 apie moterišką draugystę, pokalbius iki išnaktų, azartiškus žaidimus, pasivaikščiojimus ir pagalbą viena kitai, kai jos labiausiai reikia.

Istorija Nr. 2 apie kankinantį baigiamąjį bakalauro darbą (BBD, kitaip sakant), ilgas dienas bibliotekoje, naujas žinias ir jų taikymą lietuviškoje rinkoje, apie kančias vainikavusį diplomą, kuris dabar dulka kažkur lentynoje, bet tą lietingą birželio dieną buvo toks gražus... Apie šypsenas, sukneles, glėbį gėlių ir vakarėlį šiltnamyje su klasiokais. 

Istorija Nr. 3 apie meilę, kuri, deja, netruko nė trijų metų, bet atnešė tikrai daug gražių akimirkų. Gaila, jog taip ir neišvažiavom į Paryžių ar neįsigijom biglio, bet užauginom vienas kitą kaip asmenybes, supažindinom su naujais dalykais, nuvažiavom į festivalį prie jūros, žaidėm stalo futbolą, gaminom dviese, vaikščiojom į muziejus, rinkom kaštonus, kartu juokėmės, kartu verkėm.

Istorija Nr. 4 apie naujus darbus. Apie pirmąjį, kurį gavau, bet atsisakiau, apie antrąjį, kuriame save kankinau tris mėnesius ir sunaikinau tikrai daug nervų ląstelių ir apie trečiąjį, labiausiai patinkantį, leidžiantį realizuoti idėjas, galvoti, skaityti knygas, vaikščioti į filmus ir tikėti ateities perspektyvomis.

Istorija Nr. 5 apie kostmosą ir Karoliniškes. Apie tai, kad rugsėjį čia turėjo aukščiausią krepšį, o dabar turime aukščiausią kalėdinę eglę, apie tai, kad kartais čia smirda ir namai atrodo, kaip zombiai, o aplinkui dauguma žmonių kalba rusiškai, o namie šėlsta stichijos - ugnis ir vanduo, bet buto atmosfera visas blogybes atperka.

Istorija Nr. 6 apie mane. Apie pagaliau pradėtą tinklaraštį, kuris dar labai neprofesionalus, bet labai norintis tobulėti. Apie maisto gaminimo aistrą ir norą kepti pyragus. Apie naujas sukneles ir aukštakulnius. Apie perskaitytas geras knygas ir pamatytus filmus. Apie viską, kas padėjo man tapti tokia, kokia esu.


Norėjau nieko sau nežadėti, bet vis dėlto pagalvojau, kad jeigu pažadėsiu labiau mylėti save, gal kaip nors pasiseks šį pažadą įgyvendinti. O dar pažadu labiau mylėti gyvenimą.
Ir valgyti/gaminti daugiau salotų.