2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

Varškiniai vafliai

Kuo ilgiau tęsiasi šalčiai, tuo labiau laukiu pavasario. Svajoju apie naują garderobą, spalvotus batelius ir skanius pietų sumuštinius, kuriuos bus galima valgyti sėdint ant suoliuko saulės atokaitoje.
Aš nuolat gyvenu truputį atsiplėšusi nuo realybės.

Matyt vis dar neužaugau. Nors... Kaip ten sakoma? Jeigu galvosi pozityviai, išmoksi visur įžvelgti pozityvius dalykus ir gyvenimas taps gražesnis. 

O savaitgaliai visada nušviečia gyvenimą ryškiomis spalvomis. Galbūt dėl to, kad galima ilgiau pamiegoti, pusryčiauti lovoje, negalvoti apie bėgantį laiką ir išsikepti vaflių. 

Vaflių keptuvė Kostmose ilgai ir liūdnai tupėjo spintelėje, kol vieną dieną radau keletą vaflių receptų. Tad po kelių sėkmingų mano ir L. bandymų, manau, vaflinė dažniau atsidurs ant virtuvės stalo.

Varškiniai vafliai buvo puikiausi savaitgalio pusryčiai - labai minkšti ir purūs, man, asmeniškai, skaniau valgėsi su rūgštesne uogiene - pavyzdžiui, juodųjų serbentų.

Varškiniai vafliai
3 porcijoms reikės: 
200 gramų varškės (aš rinkausi liesą)
3 kiaušinių
4-5 šaukštų cukraus
150 mililitrų kefyro
40 gramų sviesto
200 gramų miltų
1,5 šaukštelio kepimo miltelių

Varškę gerai ištrinti su kiaušiniais, cukrumi ir kefyru.
Išlydyti sviestą ir supilti į kiaušinių, kefyro ir varškės mišinį.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais (galima išsijoti, bet aš niekada neturiu tam kantrybės ir sietelio), supilti į varškės masę ir sumaišyti. Tešla turi išeiti tirštoka ir lėtai varvėti nuo šaukšto.
Įkaitinti vaflinę, pilti tešlą ir kepti.

Šaltinis - "Metai Beatos virtuvėje", Laisvos valandos, 2010.


Artėjant Užgavėnėms prisirinkau dar melejoną blynų receptų, tikiuosi, kad bus laiko juos visus iškepti ir suvalgyti. Ir gal net nufotografuoti bei su skaitytojais pasidalinti.
Aš tikrai esu blynų maniakė...

2 komentarai: