Lietinių apkepas su kumpiu, garstyčiomis ir špinatais

Ir vėl norisi pradėti įrašą šalčio tema... Na, bet dabar sausis, negi galima ko nors kito iš lietuviškos žiemos tikėtis? Tiesa, norėčiau, kad dabar atšiltų dar bent dešimčia laipsnių, kad savaitgalį, kurį leisiu mieste prie jūros, nenušalčiau kojų ir/ar rankų pirštų. Bet bus taip - kaip bus!

Svarbiausia, kad pavasario pranašai vienas po kito jau lenda į viešumą. Štai, visai neseniai prasidėjo registracija į pavasarinius bėgimus (teip, užsiregistravau!), suaktyvėjo žinios apie Knygų mugę (kuri šiemet jau nebebus mano metų įvykis, bet vis tiek norėsiu joje apsilankyti), prašviesėjo rytai ir vakarai (iš darbo išeinu dar šviesoje, tikrai!), o už lango kartais sučiulba vienišas paukščiukas. Tad lieka laukti ir tikėtis, kad pavasaris neužtruks iki balandžio vidurio... 

O kol laukiame, šildomės iš vidaus - tam puikiai padės mano blogo viešnios Mildos lietinių apkepas su kumpiu, garstyčiomis ir špinatais receptas!

Lietiniams reikės:

2 kiaušinių 

2 šaukštų cukraus 

2 šaukštų aliejaus

4 šaukštų pieno

200 gramų miltų

400 mililitrų šalto vandens

žiupsnelio druskos

Įdarui reikės:

150 gramų virto kumpio

didelės saujos špinatų

kelių šaukštų garstyčių

150 gramų tarkuoto fermentinio sūrio

Padažui reikės:

25 gramų sviesto

30 gramų miltų

250 mililitrų pieno

žiupsnelio tarkuoto muskato riešuto

druskos

Iškepti lietinius: kiaušinius, cukrų, aliejų ir pieną lengvai išplakti, pasūdyti. Berti miltus ir gerai išmaišyti. Įpilti 350 mililitrų vandens, vėl išmaišyti. Palikti tešlą pusvalandžiui išbrinkti, tada supilti likusį vandenį ir permaišyti. 

Gerai įkaitinti keptuvę, patepti ją aliejumi ir iškepti lietinius blynus.

Sukti lietinius: špinatus nuplikyti verdančiu vandeniu. Blyną patepti garstyčiomis (jų kiekį derinti pagal garstyčių aštrumą), guldyti ploną kumpio griežinėlį, dėti špinatų ir susukti. Blynų suktinukus supjaustyti mažesniais gabalėliais.

Virti padažą: sviestą ištirpinti nedideliame puode, suberti miltus ir gerai išmaišyti. Tada supilti pieną ir maišant kaitinti, kol padažas užvirs ir sutirštės. Pagardinti druska ir muskato riešutu.

Kepimo formą patepti padažu ir sudėlioti blynelius. Ant jų supilti likusį padažą ir apibarstyti tarkuotu sūriu. Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 minučių.

Šaltinis - Beatos šeimos kalendorius 2014

Milda šį apkepą gamino vieną šeštadienio vakarą, kai su draugais žaidėme visus stalo žaidimus iš eilės ir gėrėme daug raudono vyno... O kodėl šitas patiekalas turėtų šildyti? Garstyčios pasitaikė aštrokos... Bet vis tiek buvo labai skanu!

Taigi, dar kartą įrodymas - mūsų namuose gaminu ne tik aš :)

---

O pabaigai šį kartą priminsiu savo vis dar šviežią projektą 365 optimizmo dienos - šiandien parašiau jau 45 įrašą! Tikrai tikėjausi, kad bus lengviau rasti laiko pildyti dar vieną tinklaraštį, bet va, dažniausiai prisėdu kelis kartus per savaitę, atsiverčiu užrašų knygelę, kuriame fiksuoju džiaugsmus ir parašau kelis įrašus vienu prisėdimu. Niurzgu tiek pat, bet bent kelioms valandoms susikoncentruoju vien į tai, kas gyvenimą daro geresnį. Ir pagalvoju, ką reikėtų daryti, kad tokių mažų dalykų aplinkui būtų kuo daugiau.

Nesušalkit.

Bananiniai keksiukai su karamele

Šių dienų aktualija, be abejo, yra šaltis. Apie jį kalbama namie, darbe, kavinėse, gatvėse, autobusuose... Žodžiu, neišvengiama tema. Taip, man irgi šalta - nosiai, dvejomis pirštinėmis apmautoms rankoms, niekaip neatitirpstantiems kojų pirštams... Bet po kelių puodelių arbatos arba po lengvos mankštos, kuria gali tapti tiesiog patrypčiojimas vietoje arba keli šokių žingsneliai virtuvėje, kūno temperatūra normalizuojasi ir vėl galima gyventi toliau.

Kai taip šalta, norisi tiesiog miegoti arba bent jau gulėti lovoje, žiūrėti filmus ir skaniai valgyti. Gal dar išgerti karšto vyno - juk jis tinka ne tik per Kalėdas, tiesa? Galbūt taip ir reikės padaryti jau visai greitai ateisiantį savaitgalį...

O prie karšto vyno/kakavos/arbatos puikiai derėtų ir bananiniai keksiukai su karamele.

Keksiukams reikės:

200 gramų sviesto

200 mililitrų cukraus

5 kiaušinių

šaukštelio kepimo miltelių

400 mililitrų miltų

2 bananų

8 Karvutės saldainių

vienos tarkuotos citrinos žievelės

Sviestą išsukti su cukrumi. Po vieną įmušti kiaušinius. Suberti su kepimo milteliais sumaišytus miltus ir gerai išmaišyti. Suberti tarkuotą citrinos žievelę.

Bananus ir saldainius susmulkinti ir įmaišyti į tešlą.

Keksiukų formeles iškloti popieriukais, pilti tešlą ir kepti 175 laipsnių karštumo orkaitėje apie pusvalandį.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas, nr. 3 (žiema), 2013

Pagal VMG, tai turėjo būti vienas pyragas, tačiau aš norėjau daugiau mažų džiaugsmų, tai iškepiau 16 keksiukų, o kas liko paverčiau plokščiu nedideliu pyragu, nuo kurio saldumo ir karameliškumo norėjosi laižytis pirštus.

---

Geroji žiemos ir šalčių pusė yra ta, kad visi stengiasi išsitraukti kuo storesnius ir linksmesnius megztinius (aš, žinoma, ne išimtis, o dėl pastarųjų dienų šilumos labiausiai esu dėkinga tobulajai mezgėjai - mamai!), tad kasdien galima šiek tiek pasityčioti iš savęs ir tapimo meškučiu. Nuo šalčio saugančios juokingos kepurės iš karto atjaunina mane mažiausiai 7 metais, tad pardavėjos vėl pradeda prašyti asmens dokumentų perkant nekaltą šampano butelį... Tuo dar niekada nesiskundžiau!

Blogesnioji žiemos pusė - darosi vis sunkiau skaityti viešajame transporte. Juk knygos puslapius vartyti nenusimovus pirštinių yra tikrai nemažas iššūkis! Gerai, kad bent troleibuso langų nereikia kas rytą nugrandyti prieš važiuojant į darbą...

O šiaip, aš tikrai nesu žiemos žmogus... Tai gal jau ir užteks tų šalčių, ką? Aš juk noriu suknelę apsivilkti ir nenušalti blauzdų bei kelių... Negi tiek daug prašau, m?

Kvietinių kruopų salotos su persimonais ir vištiena

Aš jau seniai sakiau sau, kad kuo daugiau gerų minčių siųsi į aplinką, tuo daugiau jų sugrįš atgalios. Šiek tiek užtruko, kol tai galų gale įsisavinau, tačiau dabar jau galiu stebėti gerus rezultatus. Bet užteko atsipalaiduoti vienai akimirkai ir pagalvoti, kad jau seniai nesirgau... Ir va! Sėdžiu lovoje su šeštu arbatos puodeliu per dieną ir bandau nuraminti perštinčias akis. Na, bet nieko - gyvensiu.

Ta proga, kad norisi vitaminų, prisiminiau dar praėjusiais metais gamintas kvietinių kruopų salotas su persimonais ir vištiena.

 
Reikės: 
1 persimono 
stiklinės kvietinių kruopų
200 gramų vištienos krūtinėlės
avokado 
2 mandarinų
3 šaukštų skysto medaus
6–8 šaukštų alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų
šaukštelio balzamiko acto
mėgstamų salotų lapų

Kruopas išvirti, vištieną supjaustyti nedideliais gabalėliais ir apkepti keptuvėje su trupučių alyvuogių aliejaus.

 Persimoną ir avokadą supjaustyti plonomis juostelėmis. Vieną mandariną nulupti ir išskirstyti skiltelėmis, iš antrojo - išspausti sultis užpilui. Jas sumaišyti su alyvuogių aliejumi, balzamiko actu, skystu medumi ir likusiu alyvuogių aliejumi. Pagardinti druska bei pipirais.

Salotas nuplauti, nusausinti ir sumaišyti su kvietinėmis kruopomis, kepta vištiena, avokadu ir mandarinu. Aplieti užpilu ir sumaišyti.

Skanaus!

Idėja - Virtuvės mitų griovėjų kalėdinis vakarėlis

Dar vienas šalutinis laimės efektas - ją užuodžia tie, kurie mėgsta sujaukti mintis ir įsibrauti į gyvenimą pačiu netikėčiausiu metu. Bet aš nepasiduodu ir numoju į juos ranka. Nejaugi iš tiesų su metais darausi išmintingesnė?

Vėlgi, pagyvensim - pamatysim.

Dabar svarbiausia neužsileisti ant galvos ligų ir blogų minčių.

Cinamoniniai sausainiai su riešutais

"Daug žmonių gyvena daugtaškiais. Iš to vėliau kyla didelės dramos," - pasakė vienas protingas žmogus, režisuojantis studentiškus spektaklius, o aš tai perskaičiusi visiškai pritariau. Dėl to dabar stengiuosi neslėpti savo minčių po daugtaškiais ar užuominomis, o pasakyti tai, ką noriu pasakyti. Ir vis dar šypsausi.

Žinoma, prie šypsenos prisideda namie nevystančios gėlės (tarp jų ir mano mylimosios tulpės!), rankinėje paslepiami saldumynai ir nepastebimai iki nakties užsitęsiantys pokalbiai. Tad po virtuvinio štilio man vėl norisi gaminti gardžias vakarienes ir kepti pyragus. Tiesa, man buvo patarta pasidomėti ir sausainiais, nes, pasirodo, pyragai ne visiems yra pats geriausias dalykas pasaulyje! Tad domiuosi.

Cinamoniniai sausainiai su riešutais

100 gramų kambario temperatūros sviesto

100 mililitrų cukraus

100 mililitrų rudojo cukraus

kiaušinio

100 gramų smulkintų mėgstamų riešutų
100 mililitrų avižinių dribsnių

100 gramų tarkuoto baltojo šokolado

175 mililitrų miltų

šaukšto malto cinamono

0,5 šaukštelio kepimo miltelių

0,5 šaukštelio druskos

Sumaišyti sviestą, abiejų rūšių cukrų ir kiaušinį. Suberti riešutus, tarkuotą šokoladą, avižinius dribsnius ir maltą cinamoną. Atskirai sumaišyti miltus, kepimo miltelius bei druską ir supilkite į tešlą. Maišyti, kol ji taps vientisa.

Tešlą šaukštu dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 10-15 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Prieš ragaujant atvėsinti.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvės paslaptys" (nežinau koks, nes receptą išsikirpau ir tiek...)

Labai mėgstu tokio tipo sausainius. Atsimenu, dar prieš šv. Kalėdas iškepiau jų visiems tuo metu namuose besisvečiavusiems žmonėms, bet vis tiek didžiąją dalį suvalgiau pati, nes tiesiog nepavyko atsitraukti nuo dubens... Kartais būna!

O kas dar vyksta mano gyvenime? Nieko ypatingo. Šią savaitę ir toliau mokiausi naujų dalykų - į įdomiųjų studijų sąrašą įtraukiau biomechaniką, viename renginyje susipažinau su keliais policijos pareigūnais ir išgėriau kavos su generaliniu komisaru (gaila, ne su komisaru Reksu...), daug rašiau ir taisiau, pradėjau dėliotis vasaros planus ir skaityti apie vestuvių scenarijus...

Žodžiu, kiekviena diena atneša savų mažų džiaugsmų. Tik reikia atsimerkti ir juos pamatyti.

Karšti sumuštiniai su kiauliena

Apie pirmąsias 2014-ųjų metų dienas galėčiau tikrai daug papasakoti. Rašyčiau apie šokius iki ryto, apie ilgus ir dar ilgesnius pokalbius, apie be sustojimo klausomas dainas, apie gėles plaukuose, apie pasivaikščiojimus, apie lietų, apie spektaklius, apie šypsenas... Bet šį kartą tik trumpai pasakysiu, kad esu tiesiog laiminga, ir tikiuosi, kad tas jausmas nepabėgs nuo manęs dar ilgai.

O Naujieji metai prasidėjo nuo smagaus vakarėlio, kuriame tapau gėlių mergaite, kuri į virtuvę atnešė ne tik butelį romo, bet ir visai neblogų sumuštinių, kurie išnyko dar neišmušus vidurnakčiui (ir ne, tai nebuvo vienintelis valgomas dalykas ant stalo!)

Karšti sumuštiniai su kiauliena

Reikės:

kepalo itališkos ciabatta duonos

šaukšto alyvuogių aliejaus

300 gramų kiaulienos faršo

raudonojo svogūno

200 gramų natūralaus pomidorų padažo

šaukštelio džiovintų bazilikų

saujos gražgarsčių

druskos, šviežiai maltų pipirų

gabalėlio tarkuoto sūrio

Duoną supjaustyti riekelėmis ir kelias minutes kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kad šiek tiek apdžiūtų.

Keptuvėje įkaitinti aliejų, jame pakepinti tris ketvirtadalius svogūno, pjaustyto kubeliais. Kai jis suminkštės, sudėti mėsą, suberti bazilikus, pagardinti druska ir pipirais. Kepti, kol kiauliena apskrus. Tuomet sudėti pomidorų padažą ir dar kelias minutes patroškinti.

Kiaulienos masę paskirstyti ant duonos riekių, pabarstyti sūriu, uždėti likusį svogūną, pjaustytą griežinėliais ir po kelis gražgarsčių lapelius. Kepti apie 10 minučių orkaitėje, 180 laipsnių temperatūroje.

Sumuštiniai skanūs tiek ką tik iš orkaitės, tiek ir vėliau. Tikrai!

Šaltinis - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010

   

Ech, vis dėlto turiu pasidalinti daina, kuri buvo mano sekmadieninės svajingos nuotaikos palaikytoja. Numylėtieji Editors su "Open Up".

2013-ųjų istorijos

2013-ieji besibaigiant supratau, kad tai buvo dar vieni mano metai. Šį kartą tikrai geri pasitaikė!Tai buvo drąsos metai. Drąsos ieškoti, drąsos kažką keisti, drąsos atrasti naujus dalykus, drąsos nutraukti nieko neduodančius saitus, drąsos vėl įsimylėti, drąsos būti laiminga ir, žinoma, drąsos kvailystėms.

2013-aisiais turėjau ne vieną rimtą darbinį iššūkį.

Visų pirma, vasarį buvo Knygų mugė, kurioje rūpinausi keturiais knygų pristatymais. Tos keturios dienos su nemažu žiniasklaidos dėmesiu beveik nuvarė mane nuo kojų, bet iš tiesų būtent tada supratau, kad savo profesinėje karjeroje noriu kažko naujo. Tad išėjau į akademinę sritį - Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kuriame darbinių iššūkių sulaukiu vos ne kasdien. Visiškai nesigailiu! Dabar galiu kasdien domėtis aviacija, papasakoti, kas yra integriniai grandynai, pasidomėti išmaniaisiais keliais bei bionininėmis galūnėmis ir sužinoti dar daug naujų dalykų. Žinoma, tuo pačiu galiu kasdien bendrauti su skirtingais žmonėmis - juk turiu apie du tūkstančius kolegų. Kai kurie iš jų netgi visai malonūs! :)


2013-ieji buvo kelionių metai. Iš pradžių kelionės apsiribodavo autostrada Vilnius-Kaunas, vėliau teko pakelti sparnus ir toliau. Pavyzdžiui, į Lenkiją ir Mumford and Sons koncertą Varšuvoje; aplankyti draugės, išgerti daug belgiško alaus ir išmokti keliauti vienai Briuselyje; pamatyti Joninių saulėlydį Taline; pafestivaliauti Gdynėje; pagulėti prie pilies Malborke ir galiausiai nueiti į futbolo rungtynes Berlyne. Kitų metų planai kol kas neaiškūs. Žinau tik viena - nuo Lenkijos ir Opener'io pabėgti vis dar nesiruošiu!

Dar 2013-ieji buvo linksmybių metai.
Kiek įmanoma lankiau geros muzikos koncertus. Festivalis, tiesa, šią vasarą buvo tik vienas, bet toks stogą raunantis, kad nesinorėjo net mėginti vėl ieškoti ko nors panašaus. Penkias dienas klausiau mėgstamos muzikos, atliekamos visai čia pat ir gyvai, o vieną naktį netgi pakilau ant minios rankų ir buvau nunešta ten, kur grojo Kings of Leon.
Dar buvo nemažai vakarėlių iki aušros, stalo žaidimų vakarų, juoko kupinų dienų, šokių, keletas labdaringų renginukų, padėtos suruošti įkurtuvės... Tikiu, kad kepenys nelabai dėkoja man už pastaruosius 12 mėnesių, bet... Aš pasitaisysiu!

Tai buvo bėgimo metai! Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pagaliau apsimoviau sporbačius ir išbėgau. Taip pat klausiau patarimų bėgikams, skaičiau straipsnius, bandžiau ieškoti tinkamiausio maisto, dalintis patirtimi su taip pat lakstančiais kolegomis... Kartais kojos nešdavo toli, kartais - nelabai, bet galų gale rugsėjo viduryje su minia kitų aš nubėgau pirmąjį viešą bėgimą, o šiandien užsiregistravau į kitų metų Vilniaus maratoną. Ten manęs lauks nebe vargani 4,2 kilometro, bet visi 10! Žinoma, tai nėra daug, bet judėsiu po žingsnelį į priekį ir kada nors tikrai nurisnosiu pusmaratonį, o gal ir visą maratoną.

2013-ieji labiausiai buvo žmonių metai.
Naujų pažinčių ir naujų patirčių buvo per akis šiemet vaikštant į aklus pasimatymus, tad kol kas mečiau šitą reikalą. Senų draugų ir naujų patirčių su jais taip pat nestigo. Buvo juoko, buvo ašarų, buvo paslapčių, buvo pokalbių iki išnaktų, buvo apsikabinimų ir patylėjimų drauge, buvo ilgų pasivaikščiojimų, buvo pasiguodimų, buvo keiksmažodžių, buvo... Žodžiu, visko buvo.
Ačiū, draugai, kad esate! Ir būkime kartu kitąmet!

Čia matosi, kokios mažos būna Mažeikių šeimos moterys...

Ai, dar kulinariniai metai buvo!
Tradiciškai, populiariausi metų įrašai:

• jogurtiniai keksiukai su mėlynėmis
• nekeptas braškių tortas
• sumuštiniai su grūdėta varške

Kitąmet sau linkėčiau daugiau eksperimentuoti! Ir daugiau rašyti apie maistą, o ne apie save. Galbūt pavyks!

Gražių ir linksmų Naujųjų 2014-ųjų metų!

Naminiai kalėdiniai kūčiukai

Kalėdos atėjo ir praėjo pakankamai ramiai. Po viso prieššventinio skubėjimo buvo smagu judėti Lietuvos keliais bei geležinkeliais pas tuos žmones, kuriuos norėjau pamatyti. Pasikalbėti, pabūti, tradiciškai persivalgyti (šiemet netikėtai išvengiau silkės, bet vis tiek paragavau 12 Kūčių stalo patiekalų), išpakuoti visą kalną dovanų, o tada dar pačiai pabūti kalėdiniu stebuklu ir šiek tiek pasilinksminti.

Kol kas viskas pagal metų planą. Liko tik kelios dienos pabaigti 2013-ųjų darbus ir ištęsėti duotus pažadus. O tada vėl viskas iš naujo... Tik pavasaris ir vasara su kiekviena diena bus vis arčiau.

Prie pažadų šiemet buvo ir kūčiukų kepimas. Vadinu juos kalėdiniais, nes tradiciniai kūčiukai, dedami ant Kūčių stalo, turėtų būti be kiaušinių, sviesto/margarino ir bijau, kad net cukraus...
Tad čia tikrai pagerintas variantas.

Kalėdiniai kūčiukai
 

Dideliam indui kūčiukų reikės:

šaukštelio sausų mielių

3,5 stiklinių miltų

šaukštelio druskos

0,5 stiklinės cukraus

kiaušinio

100 gramų aguonų

0,5 stiklinės šilto vandens

100 gramų kepinių margarino

Mieles sumaišyti su trimis šaukšteliais šilto vandens ir palikti dešimčiai minučių, kol masė padvigubės.

Miltus sumaišyti su druska. Per vidurį padaryti duobutę, į kurią įmušti kiaušinį ir suberti cukrų. Gerai išsukti tešlą, o tada įmaišyti aguonas.

Supilti mielių masę ir tešlą gerai išminkyti (tai reikėtų daryti bent 10 minučių).

Ištirpinti margariną ir jį pravėsinus supilti į tešlą ir dar kartą gerai perminkyti. 

Tešlą sudėti į miltais pabarstytą dubenį, uždengti švariu medvilniniu rankšluosčiu ir šiltai laikyti, kol tešla pakils. 

Praėjus numatytam laikui iš tešlos gabalėlių formuoti norimo storio juostas. Supjaustyti gabaliukais, sudėti kūčiukus ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 200 laipsnių karštumo orkaitėje apie 10-15 minučių, kol kūčiukai įgis gražią rusvą spalvą.

Šaltinis - Tasty art

Kūčiukai buvo išdalinti kaip kalėdinės dovanėlės draugėms ir tėvams. Liko dar pasmaguriavimui prie improvizuoto draugių šventinio stalo - ant jo, kaip visada garbingiausią vietą užėmė sūris ir karštas vynas...

Kalbant apie dovanas, prieš pat šventinį vakarą mane aplankė paštininkė su siuntinuku nuo Kalėdų Senelio slapuko! Šiemet tai buvo Forelle, kuri man atsiuntė sausainių formelių, popierinių keksiukų formelių (kokių, beje, aš ilgai ir nelabai sėkmingai ieškojau, kai labai reikėjo), cinamono lazdelių ir porą vanilės ankščių. Iš blogo juk puikiai matosi, kad saldumynams aš tikrai nesu abejinga ir dovanos bus panaudotos pagal paskirtį!

Šiemet taip pat puikiai nusisekė su valgomomis dovanomis - skaniais sausainiais, arbatomis, kavos gėrimu (pirmą kartą gavau stiklainyje sluoksniuotą kakavos/cukraus/cinamono ir kitų slaptų ingredientų mišinį - labai gražu!). Kartais net ir gaila, kad Kalėdos būna tik vieną kartą per metus!